Vieną dieną piemuo pievoje, kurioje ganėsi jo avys, aptiko riebią kiaulę. Jis labai greitai pagavo kiaulę, kuri, piemeniui pagriebus ją į rankas, ėmė visu balsu žviegti. Išgirdęs garsų žviegimą galėjai pamanyti, kad kiaulė buvo žiauriai skriaudžiama. Tačiau, nepaisydamas jos žviegimo ir bandymų pabėgti, piemuo pakišo savo laimikį po pažastimi ir iškeliavo į turgavietę pas mėsininką.
Ganykloje buvusios avys labai nustebo ir juokėsi dėl kiaulės elgesio bei nusekė paskui piemenį ir jo auką iki ganyklos vartų.
- Kodėl tu taip žviegi? - paklausė viena avis.
- Piemuo dažnai pagauna ir nusineša vieną iš mūsų. Bet mums būtų labai gėda kelti tokį baisų triukšmą.
- Viskas būtų labai gerai, - atsakė kiaulė, žviegdama ir pašėlusiai spardydama kojomis, - tačiau kai piemuo pagauna tave, jam rūpi tik tavo vilna. Bet dabar jis nori mano lašinių!
Moralas: Lengva būti drąsiam, kai nėra jokio pavojaus. Nelyginkime dviejų situacijų, nežinodami, kas iš tiesų už jų slypi.
Gražaus pavasariško savaitgalio mums visiems!
Skaityti komentarus