Kita temos pusė.

Daug porų net pykstasi dėl neva kito tokio įžymaus žmogaus gyvenimo būdo – „tau tai tik kad ant viršelio pakliūti... kam tau tai?“ O žmogus gal savo pasakojama viršelio istorija tenori įkvėpti skaitančiuosius ir žiūrinčius į, tarkim, jo kelionių nuotraukas ar gražios kasdienybės pavyzdį, pats panašiai pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje, turėti tokį, kaip ir „įkvėpėją“ nepaliauti tikėti svajonėmis. Kaip ir vertybių skalė visų būna skirtinga. Kam žinomas vardas pirmoje vietoje, o kam - tai tik būdas parodyti savo pavyzdį gyvenant gražų, prasmingą ir unikalų gyvenimą.

Ir dažnai garsaus žmogaus pašonėje esantis mylimasis, kuo puikiausiai žino visus tuos „akmenis, uolas ir kalnus“, kuriuos turi pereiti žinomas žmogus vardan įvertinimo ir pripažinimo. Tad čia labai svarbų vaidmenį atlieka betarpiškas palaikymas. Nepykti už kartais ne vietoje pasakytą repliką, nebijoti pasakyti tiesos, kai tylėti darosi sunku... Turėti nuomonę įvairiais gyvenimo klausimais ir kai ta nuomonė, galbūt, spaudoje nuskamba kaip „antis“, nepulti visiems teisintis, aiškinti ir pasakoti, kaip kas yra iš tikrųjų. Žmonės patys atsirenka jiems reikiamą informaciją. Kitaip tariant, kiekvieno laisva valia spręsti – priimti kažkokią žinią tiesmukai ar bent kiek įsigilinti į situaciją ir tos situacijos aplinkybes.

Yra teigiančių, kad žinomumas – negali varginti, esą tai – puikus jausmas, o kas nori visiškos ramybės ir privatumo, - tegul ir gyvena taip vadina vienišiaus gyvenimą. Kas kam svarbu. Kiek žmonių, tiek nuomonių, tiek ir skirtingų gyvenimo būdų. Nors, irgi, neverta pamiršti, jog vis tik visi mes žmonės, ir esame socialios būtybės, sukurtos vienos kitoms, vieni dėl kitų ir vieni kitiems. Tad ir priimkim įvairias gyvenimo siunčiamas galimybes – kas yra žinomas žmogus, kas – garsaus žmogaus antroji pusė, kas – žymių tėvų vaikai, draugai, pažįstami ir t.t.

Svarbu neužsisklęsti, netaikyti visko sau ir tik tiesiogine prasme. Reikšmių ir nuomonių – daug, žmonių – taip pat, o tų, kurie save įvardija kaip gyvenimo mokytojus ar guru, nebūtina gi įsileisti į savo namus ar širdis. Kartais imti ir kai ką nutylėti yra geriau, nei rėžti tiesiai šviesiai mintis apie tai, kad va, kitiems taip sekasi, o jie juk to net neverti. Kas gali tai išmatuoti – verti ar neverti?.. Pavydo jausmas atkaklus. Čia galima įžvelgti ir nepilnavertiškumo komplekso užuomazgų. Tad apsupkime save tais, kurie mus iš tiesų motyvuoja, skatina siekti užsibrėžtų tikslų, planuoti ir dirbti tai, ką jie gali/geba geriausiai.

Nesvarbu, ar tu gelbėji gyvybes, ar tave rodo nacionalinės televizijos kanalai, ar tu šiandien padėjai vienišai senolei pereiti judrią gatvę, o gal kaimynui padėjai panešti sunkius pirkinių krepšius. Posakis „geri darbai daromi tyliai“ – taiklus šiandienos pasaulyje. Kas nori skalambyti visais varpais, kokie jie geradariai,  - dažnai tenori ne visai pelnyto ir teisėto dėmesio. Visuomenės pripažinimo ir kažkokių įvertinimų ar apdovanojimų už gerus darbus... Kažko „apčiuopiamo“, naudos sau

„Laimė mėgsta tylą“ – gal dėl to laimingi žmonės pernelyg nesiafišuoja? Kita vertus, laimingo žmogaus gyvenimas – pavyzdys, kaip reikia būti laimingu širdimi, vertinti tai, ką turi, mylėti tai, kas šalia ir gerbti tuos, kurių nuomonės ima ir nejučiomis išsiskiria.

Būnant garsiu žmogumi, galima nuveikti tikrai daug, ir ypatingai, - dėl kitų gerbūvio. Tiesiog gerumas ima plisti tarsi geroji bacila... arba, kaip domino žaidimo efektas – pajudini gėrio polius ir jie tarsi savaime išjudina visus šalia esančius. Taip juda ir blogio poliai – vienas pasako, kitas pats įsižeidžia, dar kitas iškeikia, o ketvirtas atvirai įžeidžia – visi kiti iš paskos... Tad svarbu išsiaiškinti, kaip sakoma, - kokią žinią nori žmogus  ištransliuoti ir kokią tą žinutę norima perduoti kitiems. Gėris turi tyrumo sėklą, tad jų išauginant kuo daugiau – pasaulis galėtų tapti nuostabia vieta keroti gerumo gėlėms. Jos gi puošia žemę, o gėrio gėlės – galėtų puošti ir žmonių širdis bei sielas!