°C
      2024 03 29 Penktadienis

      Kaip atsirado chemoterapija ir farmacinė monopolija?

      Nuotrauka: Reporter nuotr.

      2019-10-07 08:00:00

      Kasmet JAV maždaug 1 685 210 žmonių sužino, jog serga vėžiu, o maždaug 600 000 miršta nuo šios ligos. Iš 100 000 gyventojų net 454.8 vyrams ir moterims yra diagnozuojamas vėžys.   

      Vyrai turi net 50 proc. tikimybę, jog kažkuriuo gyvenimo momentu susirgs vėžiu, o moterys - 30 proc. Juk tai siaubą keliantys skaičiai!

      Gyvename laikais, kai didžiulis srautas informacijos pasiekia dienos šviesą, tad sunku atsirinkti, kuo tikėti, o kuo ne. Svarbu neskubėti teisti naujos informacijos, kuri gali padėti suprasti, kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje. Ne paslaptis, kad įvairios korporacijos kišasi į beveik kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą: nuo energetikos iki švietimo ir net sveikatos apsaugos.

      Vėžio industrija

      Viena iš sveikatos apsaugos sudedamųjų dalių – vėžio industrija, ir nors žmonės juokiasi iš minties, jog egzistuoja vėžį gydantis vaistas, apie kurį niekas nekalba, o  alternatyvių gydymo būdų, kurie veikia, niekas nefinansuoja, tiesa ta, kad vis daugėja įrodymų, kurie galėtų išsklaidyti pajuokas, tad svarbu tai suprasti, jei norime judėti į priekį ir išgelbėti milijonus gyvybių.

      Sunku suvokti tai, ką kartą sakė mokslų daktaras Linus Pauling, du kartus laimėjęs Nobelio premiją chemijos srityje: „Didžioji dauguma vėžio tyrimų – apgaulė, o didžiosios vėžio tyrimų organizacijos dirba žmonėms, kurie joms moka pinigus.“

      L. Paulingo puikiai pavaizdavo savo pyktį, nukreiptą prieš vėžio tyrimus, knygoje „Kaip gyventi ilgiau ir jaustis geriau“.

      Gydytojas John Bailer, kuris 20 metų dirbo Nacionaliniame vėžio institute ir taip pat yra buvęs instituto leidžiamo žurnalo reaktorius, viešai pareiškė, jog:

      „Po atliktis bendros analizės galiu teigti, kad vėžio programa neturi jokios praktinės vertės. Mūsų visi atlikti tyrimai per pastaruosius 20 metų – nieko verti.“

      Šios citatos neatskleis visų faktų apie vėžio industriją, tačiau vaizdo įrašas, kurį galite matyti šiek tiek žemiau, pateikia daugiau informacijos. Tai ištrauka iš 2 valandų filmo "Visa tiesa apie vėžį". 

      Didžioji dauguma sveikatos profesionalų, kurie skeptiška žiūri į faktus, pateiktus vaizdo įraše, dažniausiai patys nebandė patyrinėti ir išsiaiškinti, kas iš tikrųjų vyksta. Tikroji medicina neapsiriboja tik universitete pateikiama medžiaga. Medicinos universitetai tėra smegenų plovimo įrankis, kurį puikiai įvaldė farmacinės kompanijos. Įrodymai kalba patys už save: randasi vis daugiau informacijos, apie kurios egzistavimą vidutinis sveikatos specialistas nė nenutuokia.

      Deja, gydytojai šiandien yra paprasčiausiai mokomi išrašinėti vaistus. Nors jų žinios apie žmogaus kūną, jo funkcijas yra pakankamai geros ir jie dažnai dirba neorėdami pakenkti, tačiau nesupranta, jog jais bandoma pasinaudoti. Kaip tik todėl per pastaruosius dešimtmečius sergamumo rodikliai išaugo. Medicininė klaida šiuo metu yra trečia pagal dažnumą mirties priežastis JAV.

      Gydytojams yra mokama, kad jie išrašinėtų vaistų receptus. Prieš šimtmetį „the Carnegie and Rockefeller“ fondas pradėjo formuoti gydytojų veiklą. Jie investavo didelę sumą pinigų į vaistų tyrimus ir pasistengė, jog tai taptų pagrindiniu sveikatos priežiūros akcentu.

      Nuo to laiko „the Rockefeller“ ir bankų elitas ėmė kontroliuoti ir pelnytis iš vaistų industrijos. „The AMA“ – didžiausia gydytojus jungianti asociacija JAV – stengiasi įvesti vaistų gydymo paradigmą, iš kurios pelnosi kongresas bei leidžia vieną iš daugiausiai įtakos darančių žurnalų – „JAMA“, kurį remia farmacinės kompanijos. Jie taip pat nekalba apie alternatyvius gydymo būdus, pavyzdžiui, „Royal Rife“ vėžio gydymą.

      „Farmacinė industrija papirkinėja medicinos profesionalus ne tik siūlydami būdus, kaip gydyti žmones, bet taip pat kaip mokyti bei atlikinėti tyrimus. Akademinės mūsų šalies institucijos sutinka būti apmokamais farmacinės industrijos agentais. Aš manau, tai negarbinga“, - Arnold Seymour Relman (1923-2014), Harvardo medicinos profesorius ir buvęs vyriausiasis žurnalo „New England Medical Journal“ redaktorius.

      John Ioannidis, epidemiologas iš Stanford universiteto medicinos mokyklos, jis taip pat yra daugiausiai peržiūrų surinkusio straipsnio „Kodėl daugelio tyrimų rezultatai yra neteisingi“ iš „the Public Library of Science“ duomenų bazės autorius. Pranešime jis rašo, jog „naujausių tyrimų rezultatai yra neteisingi“. Tai vyko prieš daugiau nei 10 metų – situacija, be abejo, tik pablogėjo. Gydytojas Richard Horton, šiuo metu einantis vyr. redaktoriaus pareigas „The Lancet“ žurnale, pabrėžė, jog net pusė mokslinės literatūros gali būti klaidinga. 

      Skaityti komentarus