Šiame straipsnyje Andrejus Kurpatovas atsako į klausimus: kaip išsivaduoti iš depresijos ir nerimo? Kaip teisingai galvoti apie savo problemas? Taip pat jis pristato auksinę laimingo gyvenimo taisyklę.
Kartais, kad žmogus nugrimztų į depresiją, pakanka tiesiog pasiklysti tarp daugybės smulkių, bet dėl to ne mažiau nemalonių gyvenimo sunkumų. Būna, kad problemos – taip mes vadiname savo gyvenimo keblumus – apsupa iš visų pusių: ir viena nesiseka, ir kita stringa, čia konfliktas, ten nesėkmė.
Kaip teisingai galvoti apie savo problemas? Mokykitės jas mažinti, o ne didinti
Štai kilo konfliktas darbe: kolegoms jūs nepatinkate, jums – jie, kažkas kažkam kažką pasakė – žodžiu, susipyko. Na, susipyko ir „nuvažiavo“. Taip, ne pačiu maloniausiu būdu, bet nuvažiavo. Tai kaip važiuojant automobiliu: pataikei į duobę – purto, bet vos tik tai suvoki, jau esi iš jos išvažiavęs, galima atsipalaiduoti. Tačiau jei važiuodamas galvosi, kad priekyje vien duobės, pati kelionė taps siaubinga! Taip ir su gyvenimo sunkumais – jei jie praėjo, tai praėjo, o jei užsiciklini – vadinasi, įklimpai.
Svarbiausias žingsnis, kurį turime žengti, kad nerimas ir depresija mūsų nesugriautų, visai nėra naujas: nepūskite problemos.
Geriau pasakyti sau, kad problema mažesnė, nei įsivaizduojate, nei įtikinėti save, kad ji didesnė už realius nemalonumus.
Bet kuriuo atveju jos sprendimui išeikvosite tiek jėgų, kiek patys jai „priskirsite“. Jei įvertinsite ją kaip milžinišką – išleisite milžinišką energiją. Jei tą pačią situaciją laikysite menka – ir jėgų reikės mažiau.
Problemos išpūtimas ir jos perkėlimas į visas gyvenimo sritis – absurdiškas ir beprasmis energijos švaistymas. Kelio nelygumas buvo, jūs jį pajutote, bet kelias tęsiasi. Gal dar bus duobių – jas taip pat įveiksite. Reikės – sustosite, susitvarkysite ir važiuosite toliau. Nieko katastrofiško iš tiesų neįvyko.
Tačiau jei problemas pervertinsite, greitai atsidursite tarsi Guliveris milžinų šalyje – viskas taps neįveikiama.
Mažinkite, o ne didinkite
Mūsų psichikai daug sveikiau girdėti, kad sunkumas menkas, o ne gigantiškas. Vietoj minčių „mano gyvenimas beprasmis“ geriau suvokti, kad beprasmiškos yra pačios problemos. Jei jau taip lengvai nuvertiname savo gyvenimą, kodėl gi nenuvertinus to, kas jį menkina?
Viskas, kas ateina – praeina. Todėl „statymų mažinimas“ – puiki išeitis. Tai, kas nutiko, nėra tragedija – gal kvaila, nemalonu, bet ar verta dėl to save naikinti iš vidaus?
Jūsų problemos – ne aukcionas: žaiskite mažinimo kryptimi
Kai nuvertinate problemą, paaiškėja, kad emocinės sąnaudos nėra tokios didelės, kaip atrodė. Iš Guliverio milžinų šalyje tampate Guliveriu liliputų pasaulyje – peržengiate kliūtis ir lengvai judate pirmyn. Bet tai įmanoma tik tada, kai nubraukiate „nulius“ nuo savo sunkumų vertės.
Keiskite kalbą – keisite savijautą
Labai svarbu priprasti prie naujos, nedepresyvios kalbos. Jei anksčiau kažką vadinote „problema“, iš karto nusvirdavo rankos, gyvenimas atrodydavo baisus. O jei dabar tai pavadinsite „sunkumu“ ar „užduotimi“, iš karto pradėsite galvoti, kaip tai išspręsti – atsiras jėgų, o gyvenimas nusidažys šviesesnėmis spalvomis.
Net toks paprastas pervadinimas iš „problemų“ į „sunkumus“ gali tapti lemtingu žingsniu geresnės gyvenimo kokybės link.
















Skaityti komentarus