Labai dažnai tampame savo mąstymo įkaitais – mūsų smegenys užstringa uždarame pasikartojančių neigiamų minčių rate, kuris palaiko įsitikinimą, kad mes turime tik tvarkytis su visko, kas vyksta pasaulyje, pasekmėmis. Vietoje to galėtume susitelkti į pasaulio kūrimą – tokio, kuriame viskas vyksta mums, o ne prieš mus.

Paimkime stebuklus kaip pavyzdį. Labai lengva patikėti, kad stebuklingi ar neįtikėtini įvykiai tėra atsitiktinumas. Taip mąsto žmogus, įpratęs tik reaguoti į „išorinius“ įvykius. Atsisakydami savo vidinės galios, mes tik reaguojame į aplinką, užuot prisiėmę atsakomybę už savo kūrybinės prigimties raišką.

Tyrimo, kurį atliko pasaulyje žinomas Viskonsino universiteto neurobiologas Richardas Davidsonas, metu buvo nustatyta, kad žmogaus mintys nuolat daro įtaką jo kasdieniam gyvenimui per apčiuopiamas pasekmes, atsirandančias dėl mintinės vizualizacijos. Tai patvirtina senąją dvasinę filosofiją, teigiančią, jog visi mes esame nuolatiniai savo realybės dalyviai ir bendraautoriai.

Savo darbe Davidsonas glaudžiai bendradarbiavo su Tibeto Dalai Lama, kuris leido mokslininkui atlikti aštuonių budistų vienuolių (pačių pažangiausių medituotojų) smegenų EEG ir MRT tyrimus.

Smegenų skenavimo metu kiekvieno vienuolio buvo prašoma sutelkti dėmesį į vieną konkretų pojūtį. Rezultatai pranoko visus mokslininkų lūkesčius ir patvirtino, kad priklausomai nuo to, į ką žmogus nukreipia savo dėmesį, jis fiziškai veikia subatominių dalelių egzistavimą, judėjimą ir elgesį savo smegenyse. EEG užfiksavo neįtikėtinai stiprią gama bangų aktyvaciją kaktinėje smegenų skiltyje, kas labai nustebino ir suglumino mokslininkus. Ar žmogaus mintys veikia realų pasaulį? Panašu, kad taip.

Eksperimente dalyvavę vienuoliai turėjo ilgametės gilios meditacijos patirties – jie praktikavo beveik 40 metų ir iki meistriškumo išlavino gebėjimą stebėti, arba, moksline kalba tariant, kontroliuoti savo dėmesį.

Kodėl tai taip svarbu? Vidutinis žmogus savo dėmesį per minutę pakeičia 6–10 kartų. Jei neturime koncentracijos įgūdžių, subatominės dalelės tarsi „nekreipia dėmesio“ į mūsų mintis. Kuo ilgiau išlaikote dėmesį ties vienu objektu, tuo stipresnė tampa jūsų geba paveikti realų pasaulį.

Norite, kad traukos dėsnis pradėtų veikti jūsų naudai? Tuomet pirmiausia reikia suprasti kūno ir proto sąveikos principą bei aiškiai suvokti, ką norime sukurti, kad mūsų mintys galėtų suformuoti pasirinktą realybę.

1. Kurkite naujas neuronines jungtis

Neuronų ryšiai formuojasi per naujas žinias, kurių šaltinis – gaunama informacija, filosofija ir mokymasis.

Kiekvieną kartą, kai sužinome ką nors naujo, smegenyse susidaro naujos neuroninės jungtys. Jas palaiko atmintis, o nuolatinis kartojimas padeda išsaugoti ryšius tarp neuronų.

Traukos dėsnis veikia labai panašiai. Jei dvi savaites kasdien po dvi valandas skirsite meditacijai, nukreiptai į vieną konkrečią mintį (pavyzdžiui, geriausią savo versiją arba save, gyvenantį laimingesnį gyvenimą), jūs išmokysite savo smegenis paversti šiuos vaizdinius prisiminimais.

Mintyse nuolat vizualizuodami geriausią savo versiją, jūs padedate smegenims ją įsiminti. Kaktinė smegenų skiltis šiuos vaizdinius įrašo į atminties „banką“ ir taip pradeda projektuoti į realų pasaulį tai, kuo jūs ketinate tapti ateityje.

2. Suderinkite savo smegenis

Mūsų jutimo organai nuolat apdoroja gaunamą informaciją ir siunčia didžiulius duomenų kiekius atgal į smegenis vienu iš penkių jutimo kanalų. Tuomet neuronai aktyvuoja neuromediatorius, kurie sukelia pojūčius ir emocijas.

Vos tik galvoje atsiranda gera ar bloga mintis, kūne įvyksta tam tikra cheminė reakcija. Kiekviena emocija ar jausmas yra bet kokios patirties – tiek tikros, tiek įsivaizduotos – rezultatas. Jei galvoje neatsiranda naujų minčių, žmogaus savijauta lieka nepakitusi.

Kuo ilgiau užstringame ties viena mintimi (teigiama ar neigiama), tuo didesnė tikimybė, kad ji pasireikš realiame pasaulyje.

Jei mus nuolat lanko neigiamos mintys, jas galima išstumti kuriant naujas, pozityvias mintis ir taip pakeisti kūno cheminius procesus. Kaip ir bet kurios priklausomybės atveju, kūnas sunkiai toleruoja tam tikrų cheminių medžiagų trūkumą, todėl siunčia signalus smegenims.

Būtent todėl taip sunku ištrūkti iš neigiamo mąstymo rato – mes ir toliau gyvename vadovaudamiesi senais įpročiais.

Per mąstymą galime pakeisti kūno chemiją, nutraukti bet kokią emocinę priklausomybę ir išsilaisvinti iš neigiamų ciklų.

3. Leiskite kūnui tarnauti protui

Šiuolaikiniame pasaulyje dažnai protas tarnauja kūnui. Tai verčia mus gyventi gyvenimą, kuriame nieko naujo neįvyksta. Norint sukurti savo realybę, būtina atsikratyti automatinio smegenų programavimo ir sureguliuoti jį taip, kad kūnas pradėtų tarnauti protui, o ne atvirkščiai.

Pavyzdžiui, jei jaučiatės nesaugūs, visos jūsų mintys sukasi aplink šį jausmą. Tuomet pradedate jausti tai, apie ką galvojate, ir šis jausmas tampa mąstymo būdu. Protas ima priklausyti nuo kūno, žmogus mąsto tik per kūno pojūčius, ir tai tampa jo gyvenimo stiliumi.

Tokioje būsenoje nebesinori galvoti apie nieką kitą, išskyrus tai, ką jaučiate. O jei savijauta prasta, ir mintys tampa neigiamos.

Išsilaisvinę iš šio minčių ir jausmų užburto rato, galime pradėti mąstyti kitaip – tapti sąmoningomis būtybėmis ir savo gyvenimo kūrėjais. Kai keičiate savo mintis, kartu keičiate ir visą savo gyvenimą.