Neįsitrauk į atsitiktinius emocinius ryšius.
Pavyzdžiui, viešajame transporte neverta su nepažįstamaisiais skųstis gyvenimu ar dalintis savo kančiomis.

Kentėti kartais naudinga.
Tai grūdina, kaip žiemos maudynės eketėje.
Tačiau įstrigti kančioje – žalinga. Juk niekas negali gyventi po ledu.

Kaltės jausmas – naudingas, jei jis stiprina sielą, kaip treniruotė raumenis.
Bet jei nešiojiesi jį visada – „sulaužysi“ savo vidinį stuburą.
Smerkti ar kankinti save – taip pat beprasmiška ir amoralu, kaip kankinti kitus.

Patark tik tada, kai tavęs prašo.
Prisimink – primesti patarimai 90 % atvejų nereikalingi, o likusiuose 10 % – vis tiek bus pamiršti.

Siek ne pergalės, o tiesos ir ramybės.

Valinga asmenybė verta pagarbos, tačiau kartais reikia paleisti situaciją ir tapti stebėtoju.
Tai padeda nebekovoti su vėjo malūnais ir pamatyti viską iš aukščiau.

Negali manyti, kad esi teisus, kol nepažiūrėjai į situaciją kito žmogaus akimis.
Pažiūrėjai? O iš kitos pusės? O iš užnugario?..

Bet koks sielos skausmas – tarsi aukšta temperatūra.
Jis valo organizmą nuo virusų.

Kartais reikia „psichinio pasninko“.
Pabūk tyloje, vienumoje, pasimedituok, pagalvok apie amžinybę. Tai gydo.

Nepersisotink bendravimu.
Net ir su mylimu žmogumi per dieną pakanka aštuonių valandų. Neperkrauk nei jo, nei savęs.

Meilė žmonėms prasideda nuo meilės sau.
Tačiau kai kurie, deja, šiame punkte ir sustoja...

Svarbu ne tai, ar tu kam nors patinki.
Svarbu, kad patiktum sau, ir kad tau patiktų žmonės.

Geraširdiškumas sukuria teigiamą grįžtamąjį ryšį tarp žmonių.

Kol žmogus neįrodė, kad jis blogas, laikyk jį geru.
Pasaulyje nėra blogų žmonių – yra tik silpni, pasiklydę arba tie, kuriems mums neužteko širdies šviesos.

Būk atsakingas už savo žodžius.
Tačiau nesitikėk to paties iš kitų.

Kartais pravartu apsimesti kvailesniu, nei esi.
Tai išgelbėja nuo bereikalingų ginčų ir įtampos.

Vienišumas – tai ne bausmė.
Tai laikas, kai lieki akis į akį su pačiu artimiausiu žmogumi – savimi.

Įsikišk tik tada, kai nebegali likti nuošalyje.
Jei tavęs neprašo – nepulk gelbėti, prašau!

Norėti patikti – visiškai natūralu. 
Norėti patikti visiems – neįmanoma ir nereikalinga.

Kiekvienas stereotipas ar nuostata siaurina tavo akiratį.
Tai tarsi savanoriškai užsidėtos arkliškos „šorai“.

Į svetimus žodžius žiūrėk ramiai.
Tai, ką įsileidi į sielą – tampa tavo.
Kas neįsileista – tiesiog praeina pro šalį.

Tai, ką sako apie tave – arba tiesa, arba melas.
Įsižeisti dėl tiesos – kvaila.
Įsižeisti dėl melo – dvigubai kvaila.

Jei tave kas nors įskaudino, vadinasi, serga du žmonės:
tas, kuris įskaudino (nes jo siela sužeista),
ir tu – nes tave tai palietė.
Pagalvok, kurio iš šių dviejų sveikata verta tavo dėmesio? Kurį lengviau išgydyti?

Pykčio žodžiai – tai dvasinis kumščių mūšis.
Ar verta jame dalyvauti?
Viską, kas sakoma šiurkščiai, galima pasakyti taktiškai.

Venk bendraudamas įžeidimų, kraštutinumų, etikečių.
Nežeisk to, kas žmogui brangu – jo artimųjų, pomėgių, idealų ir vertybių.

Planuodamas ar pranašaudamas, prisimink – tu ne pranašas.

Žodžiai „negaliu“ dažnai reiškia „nenoriu“.
Nesupainiok šių dalykų.

Geros darbo kokybės svetimomis rankomis nepasieksi.
Prieš kritikuodamas – pabandyk padaryti pats.

Nekaupk susierzinimo.
Jei kas nors nepatinka – pasakyk, bet be emocijų, ramiai ir konstruktyviai.

Nemokyk kitų, kaip jiems gyventi.
Iki tavęs jau bandė – be rezultato.

Kai norisi ką nors įskaudinti (žodžiu, tonu, poelgiu ar net kumščiu),
įsivaizduok tą žmogų mažu, bejėgiu vaiku.
Įsivaizduok, kaip jam liūdna, kai jis vienišas ar serga...
Ar vis dar norisi jį „mušti“?

Visada prisimink: tau niekas nieko neprivalo.
Ir tu – niekam neprivalai.
Tu laisvas rinktis savo įsipareigojimus.
Tu nepriklausai nei tėvams, nei artimiesiems, nei mylimiems žmonėms.
Tu atėjai į šį pasaulį ne tam, kad atitiktum kieno nors lūkesčius.

Negalima kritikuoti žmogaus – galima kalbėti tik apie jo veiksmus.
Ne jis „blogas“, o pasielgė ne taip, kaip tu tikėjaisi.

Dažnai „blogas žmogus“ tėra tiesiog „kitoks nei aš“.
Nepamiršk to.

Neklaidink nei savęs, nei kitų.

Neužstrik smulkmenose, nekurk nuoskaudų.
Nežarstyk praeities pelenų – tai jau ne tavo.
Gyvenk į priekį, o ne atgal.
Praeities ir ateities nėra – yra tik dabartis, kurią išduodi kiekvieną akimirką, kai jos neišnaudoji.

Vertybės ir gyvenimo prasmė – galingiausias gyvybinės energijos šaltinis.

Prasmę galima atrasti bet kur.
Tikroji išmintis galbūt ir slypi tame – gebėjime rasti prasmę bet kokioje veikloje.
Tačiau būtina sąlyga, kad gyvenimas būtų prasmingas – tai asmenybės savirealizacija.

Beveik nėra išimčių:
tas, kuris jaučia, kad gali save išreikšti, atskleisti savo polinkius ir talentus, išgyvena savo gyvenimą kaip pilnavertį ir prasmingą.

Nėra prasmės ieškoti turtų išorėje,
kol nesi atradęs savo vidinių turtų.

Žodžiai „aš tave myliu“ kiekvienam reiškia skirtingus dalykus.
Nebijok išsiaiškinti, ką žmogus turi omenyje, kad nepaskęstum iliuzijoje.
Tai apsaugos tavo širdį.
Meilė – tarsi sapnas, tačiau prieš užmiegant verta patikrinti, ar nemiegi purvynėje.

Jei sakai, kad myli žmogų, ar tikrai linki jam laimės?
Ar esi tikras, kad tavo meilė daro jį laimingą?

Prieš kalbėdamas pagalvok, ar tai, ką sakai, tikrai įdomu tavo pašnekovui.
Ar jam tai svarbu?

Gyvenimas – tai srautas neutralių įvykių.
Tik mūsų interpretacijos suteikia jiems prasmę ar spalvą.
Tai – tai, ką mes patys pridedame prie pasaulio.
Bet pasaulyje to iš tiesų nėra – tai mūsų kūrinys.

Neleisk sau blogos nuotaikos.
Tai – nepadoru ir kenksminga sveikatai.

Kas moka džiaugtis tuo, ką turi, visada bus patenkintas.

Paklausk savęs:
ar tikrai žala tokia didelė?
Kaip į šią situaciją pažiūrėtų ramus, išmintingas žmogus?
Kaip tu ją matysi po metų? Po dvidešimties?

Įsižeisti – neverta.
Įsižeidimas – tai pranešimas pasauliui, kad jis neatitinka tavo lūkesčių.

Kartais visai sveika pasiguosti draugams ar artimiesiems.
Tai ne gėda.
Tačiau jei tuo piktnaudžiauji – tu jiems kuri problemą.

Ieškok to, kas jungia tave su kitu žmogumi.

Nelaikyk savęs nei aukščiau, nei žemiau kitų.
Tiesiog pasakyk sau: „Aš – kitoks.“ Ir tai bus tiesa.

Nespręsk apie žmogų pagal vieną jo gyvenimo epizodą.
Tu nežinai viso paveikslo.
Neskubėk vertinti, nebūk trumparegis.

Nešvaistyk laiko nuobodžiai draugijai.
Gyvenimas praeina.

Neveik iš užsispyrimo, vien tam, kad parodytum priešingai.
Tai – nelogiška.

Nebūk kategoriškas ir nesijauk protingesnis už visus.
Niekas nėra tobulas.

Iš to, kaip žmogus kalba apie kitus, galima suprasti daugiau apie jį patį, nei apie tuos, kuriuos jis aptarinėja.
Prisimink tai, kai kalbi.
Žinok tai, kai klausaisi.

Kad ir ką darytum, tebūna nuo to daugiau gėrio pasaulyje.

Šaltinis