°C
      2024 03 29 Penktadienis

      Loreta Fokienė: Paskutinis skambutis pasirinkimui

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      Autorius: Loreta Fokienė
      2022-06-18 21:00:00

      Jautresni žmonės pastebi, kad mažas aš vis dažniau ima jaustis dideliu AŠ. Išsitrina ribos tarp fizinio kūno ir aplinkinio pasaulio. Miške, prie jūros, bet kur gamtoje tai ypatingai juntasi. Neįtikėtina aptikti save ne tik kūne, bet ir už jo ribų! Ir... tai Naujosios Žemės potyriai. Nauja realybė. O gal... naujas Žaidimo lygis?

      Aš - Pasaulis. Pasaulis - Aš.

      Tačiau yra ir kita pasaulio pusė... Ta, kuri agresyviai bando išsipildyti ir meta tam visas jėgas. Jų laikas senka, todėl ima vis labiau skubėti, vis atviriau ir pikčiau veikti.

      Dabar toks metas, kai darosi pavojinga ilgam užstrigti ten, kur nėra šviesos. Tamsa gali įtraukti kaip liulanti pelkė. Ir kelią iš jos rasti bus sudėtinga...

      Vos pajutus, kad kojos grimzta, svarbu kuo greičiau ieškoti tvirto pagrindo.

       

      Vos pajutus, kad įtraukia baimė, liūdesys, nerimas, svarbu kuo greičiau sau priminti apie išėjimo paiešką. Ir veikti.

      Tamsa trokšta mūsų baimės, pykčio, nerimo. Ji tuo minta ir auga. Šviesa myli, skleidžiasi, šildo, priima, sutinka.

      Sprendimai gimsta tik ramiame prote. Tamsa bando tam sukliudyti. Spinduliai jai degina akis. Todėl ir stengiasi nustumti žmogų kuo giliau į pelkę. Tai labai svarbu žinoti. Ir nepasiduoti!

      Svarbu saugoti save nuo to, kas kelia nerimą, įtampą, baimę.

      Būtina filtruoti į save įsileidžiamą informaciją!

      Dalis save vadinančių pabudusiais dalinasi šiurpą keliančiomis pranašystėmis ir prognozėmis. Žmonės nesuvokia, kad patys tokiu būdu įsitraukia į jų planą ir padeda jam pildytis!

      Laikas apsispręsti ir pasirinkti, kur norime patekti – į jų kuriamą naują pasaulio tvarką ar į gyvenimą Naujoje Žemėje. Tikėsit ar ne – abu šie pasirinkimai vienodai stiprūs ir vienodai realūs. Ir... dalis žmonių jau gyvena skirtingose erdvėse. Žemė viena, o mūsų realybės išsiskiria...

      Dar labai daug yra tų, kurie tarsi pasirinko, tačiau iš tiesų bando vienu metu likti visur – ir toje pasaulio versijoje, kurią jau ne vieną tūkstantį metų kuria tamsieji, ir naujoje, šviesioje, harmoningoje Žemėje.

      Priėjus kryžkelę nesigauna eiti dviem keliais vienu metu. Metas apsispręsti.

      Matrica ir sistemos šablonai daro viską, kad žmogus užstrigtų žemų vibracijų emocijose - pila neigiamą informacijos srautą, laisto mus abejonėmis, sėja netikėjimą, gundo pasiduoti...

      Tačiau atminkite: tai, ką matome yra jau praeitis! Ateitį kuriame pirmiausiai savo viduje – mintimis, jausmais, žodžiais, ir, žinoma, veiksmais! Kai nustojame blaškytis ir tvirtai pasirenkame, ateina sprendimai, sutinkame naujus žmones, pradedame pastebėti tai, kas iki tol buvo tarsi uždengta nematoma skraiste.
      Kiekvienas renkasi pats. Kiekvienas pats turi kopti į savo Kalną.

      Kiekvienas tik už save gali paskelbti, kad yra pasirengęs eiti Kūrėjo keliu, likti Šviesos pusėje, atverti Širdį Dievui, Šviesos jėgoms – vardan darnios ir harmoningos Naujosios Žemės ir mūsų visų klestėjimo.

      Krinta paskutinės smėlio laikrodžio smiltys – kiekvienas atsimerkęs mato ir jaučia kaip viskas pagreitėjo...

      Pabaigai dalinuosi keliais praktiniais ir puikiai man veikiančiais dalykais, kurie leidžia save traukti iš pelkės, išdžiovina sparnus, ramina mintis, glosto širdį, padeda nepamesti savo Kelio. Gal kažkam jie tiks ir bus naudingi.

      Užplūdus tamsioms emocijoms VISADA einu vaikščioti – į mišką, prie upės ar jūros – ten, kur arčiausiai randu Gamą. Žingsniai ritmingi, lėti (kiek įmanoma), mintys užpildomos aplinkos stebėjimu. Gamtoje lengviausia pajusti laimę be priežasties. Ten išplaukia laikas ir imi jaustis Pasaulio dalimi...

      Kasdien aplinkoje ieškau grožio: gėlių spalvose, formose, aromate, paukščių giesmėse, praeivių veiduose, aprangos detalėse, pastatų formose, daiktuose – visame tame, kas mane supa. Grožis leidžia jausti džiaugsmą ten, kur esu.


      Knygose, filmuose, paskaitose, pokalbiuose ieškau gylio ir šviesos – pasaulyje tiek visko gausu, o laiko yra tik tam, kas vienaip ar kitaip turtina.

      Susitinku ir bendrauju daugiausiai tik su tais, kuriuos jaučiu kaip „savo“ žmones – juos atpažįstu iš kelių sakinių, žodžių, žvilgsnio. Gera, kad būrys artimų sielų kasmet plečiasi...

      Kad ir kas nutiktų, sau primenu – sprendimas yra ir aš jį rasiu, atpažinsiu, išgirsiu, perskaitysiu, pajausiu, susapnuosiu. Todėl tariu TAIP viskam, kas vyksta.

      Kiekvienoje situacijoje ieškau jos šviesaus veido. Net kai fiziškai skauda ar patiriu praradimus...

      Kasdien dalį laiko leidžiu visai viena su savimi. Tai svarbu norint išsaugoti ryšį su savo Dvasia ir aiškiai girdėti jos vedimą. Pasaulis šiuo laiku toks triukšmingas ir perpildytas... Turbūt nereikia sakyti, kas tuo rūpinasi...

      !-5-!

      Kasdien laiminu ir dėkoju...
       
      Aidi paskutinis skambutis prieš lemiamą veiksmą - laikas pasirinkti. Linkiu drąsos, šviesių minčių ir... neišduoti savęs.

      Skaityti komentarus