Kas yra meilė sau?

Meilė sau – tai gyvenimo būdas, o ne veiksmas.
Tai gebėjimas būti savo draugu, net kai klysti.
Tai švelnus santykis su savimi – be nuolatinės kritikos, kaltės ir gėdos.
Tai pagarba savo riboms, kūnui, emocijoms, svajonėms.

Meilė sau – tai kai klausaisi, ko tau reikia, o ne tik ką „reikia ar privalai daryti“.
Kai renkiesi tai, kas tave augina, o ne tai, kas įtinka kitiems.
Kai išmoksti pasakyti „ne“, net jei kažkas nusivils.

Tikra meilė sau – tyli, gili, pastovi. Ji nori ne parodyti, o būti.

Kas nėra eilė sau

Meilė sau nėra narcisizmas.
Tai ne „aš svarbesnė už kitus“, o „aš taip pat svarbi“.
Tai ne atsiribojimas, o buvimas su savimi ramybėje.

Meilė sau nėra nuolatinis malonumų siekimas.
Kartais ji atrodo kaip disciplina, kai renkiesi sveikai maitintis, ilsėtis ar pasakyti tiesą, nors tai nepatogu.

Meilė sau nėra perfekcionizmas.
Ji nereiškia, kad turi būti tobula – ji reiškia, kad gali būti tikra.
Su savo klaidomis, jausmais, nuovargiu, noru pabūti viena.

Kaip meilė sau pasireiškia kasdienybėje

• Tu nebesitaikai su tuo, kas tave žeidžia.

• Tu išdrįsti ilsėtis, kai pavargsti.

• Tu kalbi su savimi švelniai, o ne kritiškai.

• Tu renkiesi santykius, kur esi girdima, o ne tik reikalinga.

• Tu leidi sau keistis, nes nebesmerki savęs už praeitį.

Tada viduje ima rastis ramybė – natūrali būsena, kai nebereikia įrodinėti savo vertės.

Meilė sau ir santykiai su kitais

Tik mylėdama save, moteris gali mylėti kitą be priklausomybės.
Kai viduje esi pilna, meilė tampa dalijimusi, o ne „išgyvenimo projektu“.
Kai sau duodi pritarimą, nebereikia jo reikalauti iš kitų.
Tada santykiai tampa lygiaverčiai – du žmonės, o ne dvi pusės, ieškančios papildymo.

Meilė sau kaip dvasinė praktika

Meilė sau – tai nuolatinis grįžimas į savo centrą.
Kai pagauni save smerkiančią, sustok. Paklausk:
„Kaip galėčiau dabar elgtis su savimi su meile?“

Kartais atsakymas bus – pailsėti.
Kartais – pasakyti tiesą.
Kartais – atleisti sau.

Tai ir yra meilės sau kelias – ne tobulas, o gyvas.

Meilė sau – tai leidimas sau būti žmogumi

Būti pavargusia, bet vis tiek vertinga.
Būti neapsisprendusia, bet vis tiek verta pagarbos.
Būti jautria – ir tuo pačiu stipria.

Meilė sau nėra tikslo pasiekimas.
Tai gyvenimo menas – gyventi iš širdies, ne iš baimės.
Kai žmogus myli save, jis nustoja kovoti su gyvenimu –
ir tada gyvenimas ima mylėti jį atgal.