Nori naujo darbo? Gerai. Bet ar esi pasiruošęs tam, kad pasikeis dienos režimas? Santykiai su šeima? Streso lygis? Tavo savivertė? Galiausiai – krūvis tik didės. Mes pristabdome, kad žmogus suvoktų mastą. Kad psichika spėtų „pasitiesti kilimėlį“. Kiekvienas pokytis paskui save tempia kitus pokyčius.

Žmonės į tai reaguoja skirtingai. Viskas priklauso nuo charakterio. Psichologai tai vadina reaktansu – pasipriešinimo lygiu.

Yra maištininkai. Jų reaktansas aukštas. Sakai jam: „Neskubėk, tai sudėtinga, gal dar nereikia?“ O jis girdi iššūkį. „Kaip tai nereikia?! Žiūrėk, kaip aš galiu!“ Ir jis šauna pirmyn. Iš principo. Savo jėgomis. Tai – pergalė.

O yra kiti. Nerimastingi. Su žemu reaktansu. Jie nuolat save kaltina, kad juda lėtai, tarsi vėžliai. Sakai tokiam: „Klausyk, kur taip lėkti? Duok sau laiko.“ Ir jis atsikvepia. Nuo pečių nukrenta našta. Jis nustoja save graužti ir tiesiog ima eiti. Ramiai ir užtikrintai. Tai menas – laiku ir tinkamai pasakyti „stop“.

Ateina jaunas psichologas: „Noriu jau rytoj konsultuoti visus iš eilės!“ O aš jam: „Palauk. Ar pats esi pakankamai stabilus? Ar nesubyrėsi nuo svetimo skausmo? Pasėdėk, pasimokyk, užsiaugink odą.“

Arba kažkas kraunasi lagaminus: „Skubiai emigruoju!“ Sulaikymas čia veikia kaip filtras. Ar tai bėgimas, ar kelionė? Jei bėgimas – pasiimsi save kartu. O nuo savęs nepabėgsi. Kad ir kur nuvažiuosi, visur nusiveši save.

Vaikinas nori mesti darbą biure ir pradėti verslą. „Neskubėk išeiti iš darbo. Patikrink idėją. Sukaupk finansinę pagalvę.“

Mergina nori tekėti „tuoj pat“ arba išsiskirti „dar vakar“. Ją stabdome. Nes važiuojant dideliu greičiu galima sudužti. Čia tinka agurko metafora. Kad agurkas taptų raugintas, neužtenka jį aptepti sūrymu iš viršaus. Jį reikia panardinti į sūrymą. Ir palikti ramybėje. Sukurti terpę. Reikia laiko, kad persigertų.

Žmogus taip pat turi „persigerti“ nauja idėja. Viskas turi nusistovėti. Subręsti kaip geras vynas. Išgulėti. Reikia patikrinti savo atsparumą. Lankstumą. Ar viduje yra spyruoklė? Jei paspausi – ji išsities ar lūš?

Pagrindinė gamtos taisyklė – natūralus greitis. Verta įsiminti blaivinančią frazę: viena moteris gali išnešioti kūdikį per 9 mėnesius. Bet jei paimsime devynias moteris, jos nepagimdys kūdikio per vieną mėnesį. Yra procesų, kurių nesuspausi. Kad ir kaip stengtumeisi.

Todėl neklausykite „sėkmės guru“, žadančių naują gyvenimą per tris dienas. Iš to dažnai gimsta tik neurozės ir psichozės. Staigūs pokyčiai dažnai būna trauma, o ne augimas.

Dar vienas momentas – apie naują informaciją. Kad galvoje kažkas „spragtelėtų“, specialisto žodžiai turi šiek tiek braižyti. Jie turi skirtis nuo to, kuo tikite.

Jei klausotės psichologo ir džiaugsmingai linkčiojate: „Taip taip, aš taip ir galvojau!“ – vadinasi, nieko nevyksta. Jūs tiesiog blizginate tas pačias senas klaidas.

Tikras pokytis visada sukelia pasipriešinimą. „Nesąmonė!“, „Nesutinku!“, „Mane tai erzina!“ Puiku.

Jei pajutote vidinį protestą – vadinasi, pataikėte į esmę. Tai jūsų seni įsitikinimai stojo į gynybą. Jie nenori mirti. Jie nori, kad viskas liktų kaip buvę.

Neskubėkite nei ginčytis, nei sutikti. Parsineškite tai „namo“. Duokite sau laiko suvirškinti. Informacija turi nusėsti, „išrūgti“, nusistovėti. Tik ramybės būsenoje, be skubėjimo, smegenys pradeda perkurti neuroninius ryšius.

Todėl lėtinkite tempą. Tai greičiausias būdas pasiekti tikslą.

Šaltinis