Gimdami mes neturime instrukcijų kaip elgtis, ko siekti ir kaip veikia pasaulis. O tiesiog perimame papročius, ugdymą ir įsitikinimus iš žmonių kurie mus supa. Augdami mes galime lavinti savo suvokimą, papildydami savo pasaulėžiūrą naujais patyrimais ir požiūrio taškais.
Pasaulyje mes sutinkame individus su skirtingais įsitikinimais kurie buvo sąlygoti jų vaikystės, kultūros, religijos ar jos nebuvimo. Šiuose susitikimuose yra potencialas konfliktui ir bendradarbiavimui. Kuo skirtingesni požiūrio taškai, tuo lengviau sukurti konfliktą, bet ieškant savitarpio supratimo yra didžiausias potencialas augimui.

Niekas iki galo nežino kas yra besąlygiškai teisinga. Kiekviena individuali sąmonė aprėpia tik mažytę dalį visatos. Kaip indikatorius teisingiems pasirinkimams man yra meilė. Kitoms sąmonėms pagal jų tikslus ir poreikius teisingų sprendimų patvirtinimas yra komfortas, pinigai, valdžia, pagarba, sveikata, šeima, populiarumas ar kiti parametrai.


Mes tiesiog gimstame ten kur buvo suderinamumas tarp mūsų sielos ir žmonių kurie tai sielai gali sukurti kūną. Patekę į vietą kurioje yra smurtas, patyčios, bei apgavystės - galime įtikėti, kad gyvenimas yra nesąžiningas. Bet aš žiūriu tai kaip į žaidimą. Kiekvieną partiją reikia žaisti su kortomis kurias tau išdalino. Kiekviena gyvenimiška situacija tai kaip labirintas, per kurį ieškome kelio į pilnatvę. Kiekviena problema kuri užpuola visuomenę tai galvosūkis kurį galime išspręsti. Kuo daugiau požiūrio taškų dalyvauja sprendime - tuo didesnė tikimybė rasti efektyvų sprendimą.


Kai esame būsenoje kurioje nėra šviesos, meilės ir ramybės - savo užduotis sprendžiame smurtu, neapykanta ir manipuliacijomis. Kai suprantame, kad visi atskiri individai, tai to pačio dievo visumos dalys - nesutarimus bandome spręsti per konstruktyvų dialogą ir savitarpio pagalbą.


Kiekvienas individas savo gyvenimo eigoje iš visų savo pasirinkimų susikuria emocinę būseną. Lengviausia surasti bendrą kalbą su tais, kieno psichika pilna meilės, išminties ir pilnatvės.
Sunkiausia su tais kurie jaučia nepilnavertiškumą, neišgydytas traumas ir atsijungimą nuo savo sąžinės.

Bet tai nėra nesąžininga. Nes gimėme tokiame pasaulyje kuriame mūsų sąmonė išsivystymas atitinka visuomenėje vykstančius procesus.
Laimei mes galime bendrauti ir palaikyti vieni kitus augime, kartu judant link kolektyvinės gerovės.