Kada svarbiausia diena? Šiandien. Be prosenelių nebūtų senelių ir tt. Nebūtų ir mūsų ir mūsų anūkų. Pagarba mirusiems- tai ir atrama mums.
Kai sunku - prisiminkime juos. Jų skaidrias akis, nudirbtas rankas.
Kur jie dabar? Vaikystėj įsivaizduodavau, kad žiūri iš už debesies krašto. Gal oro dvelktelėjime? Senukai - nepykime ant helouvyno. Gal vaikams visai gražu tie moliūgai. Tiek juk nesuvalgom. O jau ir kvailai, bet ne baisiai išsidažiusių merginų - FB mažėja. Pasauliui sveikstant - nunyks, kaip ir gėjų paradai. Gal dar nebent Lietuva spės helouvyną įtraukt į minimų dienų sąrašą.
O dabar - pirmyn žvakelių, chrizantemų ir įžengę į ugnelių jūrą ištarkime - LABAS MAMA. LABAS TĖVAI. Iki greito. Visi ten būsime. Juk IR TADA norėsime, kad kažkas sušildytų akmenį žvakele, ar tiesiog prisėdimu.
Šiandien svarbiausia diena. Apie atleidimą - kitą kartą.
Skaityti komentarus