Helovinas - senovinė šventė ir komercializuota karamelė

Helovino ištakos - dar neolite, nors labiausiai jis žinomas kaip keltiška (tiksliau, gėliška, t.y. airiška, škotiška ir menietiška) šventė Savinas (Samhain), kurios prasmė - rudens pabaiga ir žiemos pradžia. Savinas švenčiamas paskutinę spalio dieną, tai viena iš keturių svarbiausių gėlų švenčių. Panašios šventės žinomos ir Velse (Calaf Gaeaf) bei Kornvalyje (Kalan Gwav), taip pat Bretanėje (Kalan Goañv).

Šios šventės, laikui bėgant, tapo krikščioniškomis: žodis Helovinas (Halloween) reiškia "šventųjų vakaras", taigi, iš esmės, tai yra Visų šventųjų diena.  

XX-XXI a. Helovinas tapo komercializuota karamele: dabar ypač JAV nerasime nė vieno TV serialo (net The Simpsons, The Big Bang Theory, Young Sheldon ir t.t.), kuris nebūtų skirtas Helovinui, kai šis ateina (analogiškai vyksta su Kalėdomis). Tiesa, JAV tai labai svarbi šventė, kurios "siaubai" nieko negąsdina. Net siaubo filmas apie Heloviną yra tradicinis.

Tačiau ar jis tradicinis Lietuvai?

Vėlinės - šventa diena lietuviams

Ne, Lietuvai Helovinas yra svetimas, atgabentas produktas nelyginant kokakola. Beje, ir midus, žinia, senovėje buvo visai ne alkoholinis gėrimas, kaip dabar bandoma įteigti, o iš medaus iš vandens padarytas gaivusis nealkoholinis gėrimas.

Vėlinės - susimąstymo apie Vėlių suolelį (amžinybę, sąryšį tarp mirties ir gyvenimo, protėvius) diena. Ji mums artimiausia.

Žinoma, kiekvienas turi teisę rinktis, ką švęsti. Tačiau keltai turi savo šventes, amerikiečiai savo, tad kodėl negalėtume švęsti savų Vėlinių vietoje Helovino?