O žmonės: jie yra ir bus, kokie yra, 

Kokiais jiems būt patinka Ir kokie jie gimę: 

Su savo norais, savo atradimais, 

Savo paklydimais, 

Savais keliais, savais dievais 

Ir savo supratimais.

Kiekvienas toks kitoks, nepaprastas, 

Nepanašus, todėl gražus. 

Nors kartais, oi, kaip norisi kažką jame pakeisti: 

Mintis, veiksmus, atradimus, 

Net kitokius jausmus ir kitokias svajones. 

Bet taip ne jam, o man tebūtų patogu!!!

Kaip tapo lengva, paprasta gyvent, 

Kai supratau, kad keist galiu save - ne kitą: 

Savas mintis, veiksmus, atradimus, 

Savus jausmus ir tik savas svajones...

Ir (o stebukle!), kai keičiuosi aš, 

Aplinkui keičiasi kiti!