°C
      2021 06 14 Pirmadienis

      G. Nausėda apibendrino metus: Lietuvos žmonės stebėjo, kaip klumpa politikai

      Nuotrauka: LR Prezidento kanceliarijos nuotr.

      Autorius: Benas Brunalas, ELTA
      2021-06-08 12:00:00

      Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda perskaitytame metiniame pranešime aptarė situaciją šalies viduje ir iššūkius, su kuriais, jo manymu, šiuo metu tenka susidurti visuomenei bei valstybei. Nors antrajame savo pranešime G. Nausėda tiesioginių kritikos strėlių Seimo pozicijai nepaleido, kai kurie politikų ir  valdžios sprendimai bei interesų siekimo praktikos, tvirtino prezidentas, mažina pasitikėjimą valstybe ir kenkia demokratijai.

      „Tuštybės sūpuoklės nusveria pasirinkimus, priklausomai nuo politiko vietos — opozicijoje ar valdančiojoje daugumoje“ – apie konkuruojančių politinių jėgų santykius kalbėdamas teigė prezidentas.

      Galiausiai G. Nausėda užsiminė, kad valdantiesiems lieka metai, kad būtų įgyvendintos žadėtos ir valstybei svarbios reformos. Kita vertus, pažymėjo prezidentas, jau dabar galima sakyti, kad ne visi prieš rinkimus duoti pažadai yra likę valdančiųjų atmintyje.

      Valdantiesiems pasiuntė žinutę dėl svarbių reformų: tam liko metai

      Metiniame pranešime prezidentas akcentavo kaip yra svarbu neatidėlioti svarbių mokestinių pokyčių. Jo teigimu, nėra pasiteisinimas ir kova pandemija.

      „Negalime toliau atidėlioti ir pokyčių, kurie sumažintų mokestinių išlygų skaičių ir padidintų biudžeto įplaukas. Mokesčių srityje nuo seno egzistuoja lygesni už lygius. Dideles pajamas iš kapitalo gaunantieji vis dar moka mažesnius mokesčius nei kur kas mažiau uždirbantys samdomi darbuotojai. Suprantu, kad daug jėgų atiduodame kovodami su pandemijos padariniais, tačiau negalime visą laiką dangstyti virusu savo politinės valios stokos!“, – Seime kalbėjo G. Nausėda ir pažymėjo, kad būtent ateinantys metai yra laikas, kuomet valdantieji gali realizuoti žadėtas reformas.

      „Patirtis rodo, kad švietimo, sveikatos, mokesčių, kultūros, kitoms valstybei svarbioms reformoms tinkamas politikų darbotvarkės langas yra gana siauras. Ir jis jau pradeda užsiverti švaistant laiką ginčams dėl rinkimų tvarkos ar alkoholio pardavimo pailginimo 5 valandomis per savaitę. Po metų, kai iš šios tribūnos skaitysiu kitą metinį pranešimą, tas langas jau bus beveik užsivėręs, o daugelis Jūsų gyvens artėjančių rinkimų nuotaikomis“, – teigė G. Nausėda.



      Priminė valdančiųjų rinkiminius pažadus: pritilo antiastravinio sąjūdžio būgnai

      G. Nausėda valdantiesiems priminė ir rinkimų metu duotus pažadus. Prezidentas savo metiniame pranešime tarsi užsiminė pasigendąs valdančiųjų aktyvumo sprendžiant problemas dėl nesaugia laikomos Astravo atominės elektrinės.
      „Svarbiausia, kad patys neužsnūstume. Rinkimų pažadai galėjo išsitrinti atmintyje, pritilo antiastravinio sąjūdžio būgnai, tad primenu, kad Astravo elektra vis dar gali patekti į Lietuvą. Kviečiu Vyriausybę nenuleisti rankų ir kuo greičiau pasiekti susitarimą dėl bendros Baltijos šalių elektros energijos prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos“, – teigė G. Nausėda.

      Visgi G. Nausėda ganėtinai kritiškai apibendrino ir bendrai politinį procesą šalyje. Pasak jo, visuomenė pandemijos akistatoje buvo priversta stebėti politikų blaškymąsi ir tarpusavio rietenas.

      „Kantrybe ir ištverme apdovanoti Lietuvos žmonės stebėjo, kaip klumpa politikai — bevaisių rietenų, neįsiklausymo pasirinkimuose. Tiek, kiek valdžia demonstruoja neužtikrintumą, blaškosi, keičia sprendimus, negeba planuoti žingsnių į ateitį, tiek auga visuomenei tenkanti našta“, – teigė G. Nausėda kartu dėkodamas piliečiams už, pasak jo, parodytą savitvardą.

      „Todėl šiandien dėkoju Jums, Lietuvos žmonės, už Jūsų tvirtybę ir savitvardą. Kad nenuleidote rankų, padėjote vienas kitam, kad ištvėrėte, kad nepalūžote“, – sakė prezidentas.



      Įvardino sprendimus, kurie didino nepasitikėjimą valstybe

      Taip pat, pasak G. Nausėdos, pasitikėjimą valstybe silpnino ir politikų sprendimai, kurie atspindėjo ne visuomenės, bet atskirų grupių interesus.

      „Pasitikėjimas valstybe susvyravo ir dėl kai kurių politikų sprendimų, kurie atspindėjo ne visuomenės, o atskirų asmenų, grupių ar politinių partijų interesus“, – teigė prezidentas.

      Būtent tokius, visuomenės neatliepius sprendimus, tikino G. Nausėda, jis vetavo.

      „Vetavau įstatymus, kuriais siekta mažinti valstybės ir savivaldybių bendrovių nepriklausomumą, piktnaudžiauti versline žvejyba, taip pat griauti lygiaverčius centrinės ir vietos valdžios santykius, visoms savivaldybėms nepagrįstai primetant privalomą seniūnijų steigimą“, – sakė šalies vadovas.

      Valdančiųjų ir opozicijos santykius pavadino „tuštybės sūpuoklėmis“

      Galiausiai jis apgailestavo, kad ir šiuo metu esama svarbių valstybei sprendimų, kurių priėmimas įstrigo dėl galios žaidimų.

      „Deja, daugelis neatidėliotinų, žmonių gyvenimą, verslo ir institucijų veiklą gerinančių sprendimų tebėra galios žaidimų objektas. Toliau sergame ta pačia “liga”, nuo kurios jau ilgą laiką nerandame vaistų. Tai — valstybei ir jos piliečiams naudingų iniciatyvų atmetimas vien todėl, kad jų autoriai yra “ne tie”“, – sakė prezidentas, pažymėdamas, kad įdingos opozicijos ir valdančiųjų bendravimo tradicijos keičiantis Seimo sudėčiai nesikeičia.

      „Anuomet opozicijoje buvę dabartinės valdančiosios koalicijos atstovai skųsdavosi, kad jų balso negirdi, kad įstatymų projektai ignoruojami arba marinami stalčiuose. Šiandien matau, kad mėginama daryti tą patį. Tuštybės sūpuoklės nusveria pasirinkimus, priklausomai nuo politiko vietos — opozicijoje ar valdančiojoje daugumoje“, – teigė prezidentas.



      Demokratijai kenkia politinių jėgų galios troškulys

      Apibendrindamas metinį pranešimą G. Nausėda akcentavo, kad demokratijai gali pakenkti politinėje sistemoje veikiančių jėgų galios troškulys.

      „Demokratija nėra iškalta akmenyje. Jai bet kada gali pakenkti vienų ar kitų politinių jėgų galios troškulys. Ją gali išmušti iš pusiausvyros besikaupianti socialinė ir ekonominė įtampa, žmonių nusivylimas teisingumu ir solidarumo stoka visuomenėje. Tačiau demokratija turi didžiulę jėgą atlaikyti patiriamus sunkumus, pažadinti visuomenės energiją ir vesti pirmyn.

      Kai Lietuvos Tauta yra atvira permainoms, vieninga ir pasitikinti savimi, nevaržoma politinės cenzūros ir primetamų stereotipų, niekas jos nesustabdys“, – sakė G. Nausėda.

      „Mūsų žmonės turi teisę reikalauti išrinktų politikų atsakomybės ir bendromis jėgomis kurti stiprią, teisingą, žalią ir inovatyvią — mūsų visų — Gerovės Lietuvą“, - apibendrindamas pranešimą akcentavo prezidentas.

      Lyderystė iš ministerijų kabinetų perėjo į savivaldą

      G. Nausėda taip pat atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius pandemijos paženklintus metus, jo nuomone, lyderystė iš ministerijų perėjo į savivaldą.

      „Įsitikinome, kad politinė valia išlieka nepakeičiama. Kai ekspertų nuomonės išsiskiria, lyderystės privalo imtis politikai. Per pastaruosius metus pamatėme, kaip lyderystė iš ministerijų kabinetų perėjo į savivaldą. Jos ėmėsi tie, kurie kasdien mato žmonių poreikius ir geba į juos atsiliepti nelaukdami nurodymų. Tie, kas nebijo prisiimti atsakomybės“, – sakė G. Nausėda.

      „Nuo neįprastų verslo skatinimo idėjų, garsinusių Lietuvą pasaulyje, iki vakcinavimo registracijos sistemos — visa tai buvo inicijuota savivaldos žmonių, kuriems taip pat noriu nuoširdžiai padėkoti“, – pridūrė prezidentas.

      Šalies vadovas ir toliau akcentavo, kad šiuo metu vis dar pagrindinė užduotis – sklandžiai paskiepyti Lietuvos gyventojus.
      „Vos mėnuo ir pamatysime, ar 70 proc. suaugusių šalies gyventojų bus paskiepyti iki vasaros vidurio. Nėra prasmės ginčytis, ar tai įvyks liepos pirmą, ar paskutinę savaitę. Neturime prabangos rudenį iš naujo kartoti išeitą pandemijos mokyklos kursą. Mūsų visų gyvenimai negali dar kartą sustoti“, – teigė prezidentas.



      Sukritikavo neatsakingą verslą: kol vieni laukė pagalbos, kad išgyventų, kiti pirko ferarius

      G. Nausėda pabrėžė ir tai, kai karantino laikotarpiu sparčiai augo socialinė atskirtis ir nelygybė.

      „Šį pavasarį naujos kadencijos Seimo nariams sakiau, kad kelias iš karantino negali vesti pro socialinių ryšių, verslo, švietimo griuvėsius. Pandemija pasibeldė į visų mūsų duris. Karantino sąlygomis sparčiai augo socialinė atskirtis ir nelygybė. Lietuvos žmonės turėjo nemažai priežasčių nusivilti ir suabejoti socialiniu teisingumu — vienu iš valstybės pagrindų“, – atkreipė dėmesį šalies vadovas.

      Prezidento teigimu, koronaviruso krizė taip pat labai „aiškiai atskyrė atsakingą verslą nuo praėjusio amžiaus verslo kultūros“.

      „Vieni kūrė darbo vietas ir rėmė pilietines iniciatyvas, kiti tenkino asmeninius poreikius gaudami valstybės paramą. Kol dalis verslų laukė vėluojančios pagalbos, kad išgyventų, kiti, pasinaudoję sukurtomis išimtimis, pirko ferarius ir jachtas“, – sakė G. Nausėda.

      Skaityti komentarus