„Greičiausiai darbo arba tarpinstitucinė grupė su šiuo klausimu turės dirbti nuolatos, nes kol kas neturime žinių, kad karas (Artimuosiuose Rytuose – ELTA) baigsis rytoj. Gali būti, kad tas pasekmes jausime ilgesnį laiką“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė I. Ruginienė.

Anot jos, kuro kainų klausimas yra prioritetinis, tačiau nacionaliniai sprendimai negali būti priimti skubotai, kadangi reikia įvertinti bei tiksliai apskaičiuoti galimus variantus.

„Visas aplinkybes įvertinus, suprantame, kad turime pasiūlyti geriausią būdą (suvaldyti kuro kainas Lietuvoje – ELTA). Šiandien tai yra tikrai degantis ir prioritetinis klausimas, o tai aiškiai yra išdėstyta ministrams. Tiesa, šis darbas bus nuolatinis, tad neįsivaizduokime, kad procesas įvyks „vienas, du“ – kažkokį pasiūlymą pateiksime čia ir dabar, o to užteks“, – aiškino ministrė pirmininkė.

ELTA primena, kad anksčiau prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius sakė, jog blogėjant situacijai naftos sektoriuje galėtų būti svarstomos gyventojų pajamų didinimo priemonės, lengvatinės ir apyvartinės paskolos arba kitos priemonės verslui.

Viešojoje erdvėje tuo metu verda karštos diskusijos dėl priemonės, kurios ėmėsi kitos Europos šalys – kuro kainų „lubų“ įvedimo. Seimo valdančiosios daugumos bei opozicijos nariai savo ruožtu siūlė užšaldyti arba laikinai sumažinti degalams taikomą akcizą.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas trečiadienį sakė, jog viena tikrai svarstytina priemonė krizei numalšinti galėtų būti tikslinių kompensacijų mechanizmas.

Kaip skelbta antradienį, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pasirašė įsakymą, kuriuo didžiausią šalies naftos pramonės atsargų dalį kaupianti bendrovė „Orlen Lietuva“ į rinką įpareigota nedelsiant patiekti 12 dienų kuro rezervą.

Lietuvoje 60 dienų rezervo kiekio kaupia atsakingi degalų tiekėjai, o dar 30 dienų rezervo kiekį valstybė kaupia savo lėšomis.

Visą šalies kuro rezervą sudaro 650 tūkst. tonų atsargų.