„Taip, bus priimtas savo laiku, nes įstatymas yra parengtas gerai ir aš neabejoju, kad visus klausimus, taip pat ir teisių užtikrinimą, mes galime išspręsti kompleksiškai. Juolab kad šiuo atveju kalbame tikriausiai apie 0, 0001 proc. žmonių, kuriems galbūt nepasisekė ir gali pakliūti į užsienio tarnybų žabangas. Šitas dalykas taip pat bus išspręstas. Lietuva privalo turėti stiprų saugumą ir šiame neramiame pasaulyje išliktų ir kad galėtų švęsti savo šventes, kokias švenčiame šiandien“, – sakė G. Nausėda.

Pirmadienio rytą kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo Prezidentūros inicijuojamos Žvalgybos įstatymo pataisas, neva jos yra perteklinės. Pasak D. Grybauskaitės, galimybė žvalgybai iškviesti žmones į prevencinį pokalbį prasilenkia su žmogaus teisėmis.

„Man labai sunku komentuoti jau konkretų įstatymą, aš jo detalių nežinau, bet kai kurie šito įstatymo elementai buvo diskutuojami ir anksčiau, ypač vadinamieji prevenciniai pokalbiai. Aš tuo metu ir dabar manau, kad tai yra perteklinė priemonė ir tikrai prasižengianti su žmogaus teisėmis, be specialios žvalgybinių institucinių kontrolės tokia priemonė tikrai negali būti įvesta“, – sakė D. Grybauskaitė.

ELTA primena, kad viešojoje erdvėje diskusijų sulaukė prezidento Gitano Nausėdos įregistruotos Žvalgybos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisos, siūlančios žvalgybos tarnyboms įteisinti galimybę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį. Taip pat Prezidentūros inicijuotose pataisose žvalgybos institucijoms numatyta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Teikiamoje Žvalgybos įstatymo redakcijoje numatytas ir draudimas vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijų objektus.

Iniciatyva grindžiama tuo, kad Lietuvos, patiriančios hibridinių grėsmių, saugumo situacija sparčiai kinta.

Prezidentūros inicijuotas pataisas parengė VSD ir AOTD.

Siūlomų pataisų kritikai teigia, kad projekte deklaruotos nuostatos gali prasilenkti su žmogaus teisėmis.