Istorija apie tai, kaip sužinojau apie Fėjų slėnį

Domiuosi knygomis ir literatūra, tad nevengiu karts nuo karto apsilankyti knygynuose. Taip nutiko ir tąkart, kai ieškojau savo dukterėčiai dovanos. Užėjusi į knygyną nuėjau prie vaikų literatūros skyriaus. Akį patraukė spalvingos knygelės ant kurių puikavosi fėjų nuotraukos. Priėjau arčiau, pradėjau jas vartyti. „Miglų slėnio fėjų pasakos“ – taip vadinosi knygelė, kuri pateko į mano rankas... Knygelėje buvo rašoma: „ Pasakų knyga apie fėjas, nykštukus, elfus ir Miglų slėnį. Dideliame mieste gyvenanti šeima gauna palikimą – seną namą Miglų slėnyje. Miesto žmonėms, pratusiems prie prabangos ir patogumų tai tampa tikru iššūkiu. Nerimą kelia ir tai, kad šią vietą dažnai gaubia keista migla. Todėl mama dukrai Lėjai ir jos broliui uždraudžia kelti koją už kiemo vartų. Tačiau vieną dieną Lėja susipažįsta su keistu gyvūnu ir sužino Miglų slėnio paslaptis. Pasirodo, už miglos sienos yra kitas – fėjų, nykštukų ir elfų pasaulis, kuris labai sudomina vaikus.“

Susidomėjau šia knyga ir nusprendžiau nupirkti ją dovanų savo dukterėčiai. Intuicija neapgavo – jai labai patiko ši knygelė, po jos dar sekė kitos dvi, kurias ji pati nusipirko už savo uoliai taupytus pinigus. O netikėtas istorijos tęsinys - žinia apie tai, kad Fėjų slėnis egzistuoja ne tik pasakose, bet ir Garliavoje! Nusprendėme, jog mudvi būtinai keliausime to slėnio aplankyti.

Apsilankymas Fėjų slėnyje 

Kelionė iš Birštono į Garliavą netruko nei valandos, o įspūdžių atvykus ten buvo kur kas daugiau nei kartais grįžtant iš kokios nors ilgos kelionės po egzotiškas šalis. Sunku buvo patikėti, jog taip ilgai nieko nežinojau apie tokią nuostabią vietą, kuri yra visai netoli namų, gimtojoje Lietuvoje!

Vos tik atvykus į Fėjų slėnį mus pasitiko pasakų herojai, fantastinės ir mitologinės būtybės, panašios į tas, kurias prieš gerą mėnesį su savo dukterėčia regėjome pasakų knygoje.  Rodos, patekome į tikrą stebuklų pasaulį, kuriame buvo netgi įsikūrusios dirbtuvės. Jose parfumerė Eglė Jonaitytė, kuri knygoje ir yra kvepalų fėja, moko, kaip pasidaryti kvepalus.

Mano dukterėčia, vos tik pamatė vieną fėją, iš karto ją atpažino ir ėmė sakyti:
- Teta, teta, žiūrėk, čia gi svajonių fėja, na ta, apie kurią aš skaičiau knygoje „Miglų slėnio Fėjų pasakos“!
 - Na taip, tu teisi, čia tikrai ji, - patvirtinau mergaitės žodžius ir aš, šypsodamasi ir žvelgdama į tai, ką tuo metu mačiau priešais savo akis.

Ir tik vėliau iš pasakotojo Zigmanto Armanavičiaus lūpų mes sužinojome, jog tie knygų personažai – tai gyvi prototipai iš realaus gyvenimo. Pavyzdžiui, tą pačią svajonių fėją sukurti įkvėpė ne kas kitas, bet menininkės, lėlininkės Editos Lei dukra Paula, kuri yra tikra svajoklė, keliautoja.

Išėjusi iš Fėjų sodo su dukterėčia dar ilgai kalbėjome apie tai, kaip gera yra matyti tokius daug kruopštumo ir kantrybės reikalaujančio darbo rezultatus. Tokie žmonės kaip lėlininkė Edita Lei išties kuria pasaulį, kuriame gera gyventi. AČIŪ jai, o ir  mes sau preinamais būdais kurkime tokį pasaulį, kuriame ir patiems, ir mūsų ateities kartoms būtų miela gyventi!

Pabaigai

Kuomet rašiau šį straipsnį, mintyse kirbėjo keli klausimai, kuriuos labai norėjau užduoti Fėjų slėnio įkūrėjai, lėlininkei Editai Lei. Nieko nelaukus susisiekiau su ja ir gavau atsakymus, kuriais dalinuosi drauge su Jumis.

Ką Jums davė toks ilgametis kūrybinis darbas?

Kaip tik vakar apie tai galvojau. Tarsi grimzdama į gilesnius kūrybinius vandenis vis dažniau pagalvodavau, kad viskas ko aš noriu, tai sėsti į valtį, ir kad draugiškai nusiteikusi upė neštų ten, kur galima jaustis laimingu. Kur daug nereikia, tik kad valtis būtų tvirta, gal dar, kad kartu plauktų geras draugas ir jausmo širdyje, jog pasaulis yra nuostabus. Suvokiau, kad kalbu apie vaikystę, bet ji jau praėjo ir niekada negrįš. Ir vieną rytą supratau: ta mano valtis yra pasakos. Tai jos neša ten kur man jauku, kur jautrumas nepašiepiamas, o už gerumą atsilyginama gerumu. Kur žodis DRAUGAS tą ir reiškia.

Štai ką man duoda tai, ką aš kuriu,  - tai vidinę laimę, kai tampa gera būti ten, kur esu.

Kokiems žmonėms rekomenduojate aplankyti Fėjų slėnį?

Net neįsivaizduoju, ar tokios rekomendacijos gali būti. Man labai patinka kai žmonės kažkokiu keistu būdu apie slėnį sužino ir po to patys jį susiranda. Fėjų slėnis nėra kurtas su kažkokiu tikslu. Tai nuotykis! Nuo pradžių jis buvo ta vieta, kurią aš atradau ir toliau atrandu. O jei atsiras daugiau žmonių, kuriems čia patiks, mielai priimsiu į svečius ir tapsim draugais.