°C
      2022 08 15 Pirmadienis

      Kiniškos prekės į Lietuvą toliau keliauja, tačiau eksportas toliau visiškai sustojęs: kitos Azijos šalys netekčių nekompensuoja

      Nuotrauka: Vidmantas Janulevičius | ELTA nuotr.

      Autorius: ELTA informacija
      2022-07-31 15:00:00

      Verslo atstovai sako, kad po to, kai praėjusiais metais pašlijo Vilniaus santykiai su Pekinu, importas iš Kinijos toliau sėkmingai auga, tačiau lietuviškos kilmės produktų eksportas į šią šalį yra visiškai sustojęs.

      Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pasakoja, kad importas iš Kinijos, lyginant su praėjusių metų sausio-gegužės laikotarpiu, šių metų atitinkamais mėnesiais išaugo maždaug 40 proc. Anot jo, praėjusį rudenį didžiausiąpramonininkų nepasitenkinimą ir nepatogumus verslui keldavo būtent tai, kad į Lietuvą neatkeliaudavo jau apmokėtos kiniškos prekės.

      „Šiandien prekyba po truputį laisvėja. Apmokėjus už prekes, jos visgi kartais yra gaunamos. Galbūt ne tiesiogiai į Lietuvą, per trečiąsias šalis, bet ribojimai po truputį dingsta. Bet dėl eksporto optimizmo neturime ir, matyt, labai ilgai neturėsime“, – Eltai situaciją pristatė V. Janulevičius.

      Tačiau kartu jis pabrėžia, kad eksportas į Kiniją 2019 m. sudarė maždaug 350 mln. eurų, o importas iš šios šalies apie 1,2 mlrd. Didžioji dalis importuojamų prekių, anot V. Janulevičiaus, anksčiau sudarydavo būtent pramoninės prekės, tokios kaip žaliavos, gamybos komponentai. Vis dėlto, verslo atstovas aiškina, kad šiuo metu didžiąją augančio kiniškų prekių importo dalį sudaro nebe pramoninės prekės.

      „Europos Sąjungai padavus Kiniją į Pasaulio prekybos organizaciją dėl nusižengimų, pramoninių prekių eksporto ribojimo, Kinija ėmėsi didinti buitinių prekių, bet ne pramonės prekių eksportą. Pramonės prekės, kurios buvo reikalingos Lietuvai, sustojo“, – tvirtino jis.
      Pramonininkų atstovas mano, kad Pekinas taip siekia sukurti iliuziją, jog situacija dėl prekybos santykių išsisprendė.

      „Mano teorija, kad buitinių prekių eksportą jie didina tam, jog parodytų, kad prekybiniai santykiai nemažėjo, o augo“, – svarstė V. Janulevičius.

      Tai, kad Kinija atsisakė didžiosios dalies lietuviškos produkcijos, patvirtina ir Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys Kęstutis Černeckas.

      „Eksportas iš Lietuvos yra sunykęs. Nuo to laiko kinai įsileidžia tik tuos gaminius, kurie jiems yra įdomūs ir reikalingi“, – tikino jis.

      Lietuvos įmonių eksporto praradimų, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovo vertinimu, neatsvers ir santykinai padidėjusi prekyba su kitomis Azijos regiono šalimis.

      „Kalbant apie Taivano, Singapūro rinkas, kitas Azijos rinkas, kalbėti procentais yra labai patogu. Kai gali pasakyti, kad eksportas išaugo, tarkim, 60 proc. Bet jeigu mes kalbėtume konkrečiais skaičiais, pinigine išraiška, tai 300 mln. eurų eksporto rinkos netekties išaugęs eksportas į kitas Azijos šalis nekompensuoja“, – mano verslininkas.

      Tačiau kartu K. Černeckas pažymi, kad kiniškos prekės toliau sėkmingai keliauja į visą Europą. Vis tik jis atkreipia dėmesį, kad importo iš Kinijos augimas nereiškia, kad į Vakarus patenka daugiau kiniškų produktų, kadangi per šį laiką itin augo infliacija, o euras dolerio atžvilgiu taip pat nuvertėjo.
      „Reiktų suprasti, kad tas augimas nebūtinai yra padidėjęs nominalia prekių išraiška, nes per tą laikotarpį pati produkcija brango. Aišku, keitėsi ir valiutų kursai. Dėl to tie rezultatai atrodo įspūdingai“, – akcentuoja K. Černeckas.

      Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, gegužę prekių iš Lietuvos eksportuota už 3,46 mlrd. eurų, lietuviškų prekių pirkėjams užsienyje išvežta už 2,11 mlrd. eurų. Anot departamento, lyginant 2022 m. sausio–gegužės mėnesius su tuo pačiu laikotarpiu 2021 m., eksportas padidėjo 29,5 proc.
      Vis dėlto, palyginti su šių metų balandžiu, gegužę visas eksportas krito 0,3 proc., lietuviškos kilmės prekių – 5,9 proc.

      Tuo metu gegužės importas beveik siekė 4 mlrd. eurų, nors nuo balandžio jis smuko 7,5 proc. 2022 m. sausio–gegužės mėn., palyginti su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu, importas padidėjo 41,6 proc.

      2022 m. sausio–gegužės mėnesiais Lietuva daugiausia eksportavo į Latviją (12,6 proc.), Lenkiją (9,3 proc.), Vokietiją (8,4 proc.), Rusiją (6,7 proc.), o importavo iš Vokietijos (11,6 proc.), Lenkijos (11,4 proc.), Rusijos (10,8 proc.), Latvijos (7,2 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (9,9 proc.), Lenkiją (9,4 proc.), Jungtines Valstijas (8,3 proc.), Latviją (7,4 proc.), Nyderlandus (6,3 proc.).

      Skaityti komentarus