Esminės pataisos dėl vaikų ir šeimų saugumo užtikrinimo yra mano įsipareigojimas prieš Lietuvos žmones.Nuo savo pažadų trauktis tikrai nežadu. Teisinėmis priemonėmis kovosiu iki galo ir darysiu viską, kad būtų priimtas nuoseklus, o ne kosmetinis pataisų dėl vaiko teisių projektas. 

Žinau, kad gali sudrebėti kai kurių kolegų ryžtas palaikyti pataisas, kai spaudimas yra toks milžiniškas. Vakar patyrėme skaudžią pamoką su Jungtinių Tautų tarptautiniu migracijos susitarimu, kai buvo nubalsuota pasirašyti susitarimą, kurio dauguma buvo net neskaitę. Vaiko teisių pataisų atveju - jos yra pristatytos labai detaliai. 

Visi supranta, kad mes PRIEŠ SMURTĄ ir UŽ SAUGIĄ ŠEIMĄ SU VAIKAIS. Dėl to kolegoms Seime balsuojant bus vertybinis pasirinkimas – ar esame Lietuvoje UŽ VAIKŲ AUGIMĄ BIOLOGINĖJE ŠEIMOJE?! Ar esame už norvegišką-švedišką neosocialistinę ir neoliberalią tvarką, kuri teigia, kad valstybė geriau žino kaip auklėti mūsų vaikus?

Apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komandos siūlymus trumpai:

• Atsiranda vaiko apsaugos poreikio vertinimas, kuris iš esmės yra tas pats grėsmės vaikui lygio nustatymas, tik kitu pavadinimu.
• Darbo grupėje nebuvo atsakyta į klausimą, kokia metodika remiantis bus vertinamas vaiko apsaugos poreikis. Galima spėti, jog bus naudojama šiek tiek pakoreguota, bet iš esmės ta pati, konceptualiai ydinga ir praktikoje netinkamai veikusi grėsmės vaikui lygio nustatymo metodika. 

• Vaiko apsaugos poreikio vertinimas bus patikėtas atlikti tiems patiems Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – VVTAĮT) specialistams, kurių kompetencijos stoka ir lėmė netinkamą grėsmės vaikui lygio vertinimą bei sąlygojo perteklinius ir neproporcingus pareigūnų veiksmus, intervenciją į privatų šeimos gyvenimą ir nepagrįstus vaiko paėmimus iš šeimos.
• Vaiko apsaugos poreikio vertinimas nesuderinamas su siekiamu koncepciniu pokyčiu, jog darbas su vaiku ir šeima prasidėtų nuo pagalbos poreikio įvertinimo, o ne nuo intervencinių priemonių.
• Siūlomi pakeitimai iš esmės palieka VTAPĮ egzistavusį dvigubo veikimo modelį, pagal kurį vaiko teisių apsaugos srityje VVTAĮT specialistai funkcionavo kaip policininkai, turintys tikslą užkardyti vaiko teisių pažeisimus, o atvejo vadybininkai – kaip gydytojai, turintys gydyti šeimos situaciją. Kadangi krizinėje šeimos situacijoje (tiek pagal galiojantį įstatymą, tiek ir su siūlomais pakeitimais) į krizę reaguoja VVTAĮT specialistai, o ne atvejo vadybininkai (ar mobiliosios komandos specialistai), ir toliau išliks policinio veikimo modelio prioritetas pagalbos šeimai teikimo atžvilgiu.

Su tuo sutikti negalima. Esame teisinė valstybė, kurioje sprendimo galia priklauso žmonėms ir jie pasirinks, jeigu politikams dar sykį pritrūks ryžto apginti tai, kas yra ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 ir 39 straipsniuose: šeima kaip visuomenės ir valstybės pagrindas, vaikystė, motinystė ir tėvystė.