Privalėdami paisyti ES direktyvų, savus įstatymus perkuriame pagal reikalavimus. 

Ne kiekvienas ir žino, kad pagal dabartinius įstatymus daugelyje Europos sąjungos šalių, mainantis savo užaugintomis bei surinktomis augalų sėklomis, daromas nusižengimas. Lietuvoje kurį laiką taipogi vyravo nuomonė, kad mainytis savomis sėklomis draudžiama, tačiau paskutiniais duomenimis, pagal dabartinių politikų augalų sėklininkystės įstatymo išaiškinimą, šias galimybes dar turime. 

Susiklosčiusi situacija turi tiek savo priežastis, tiek pasekmes. 

Šiuo metu pasaulyje yra septyni sėklų koncernai – tai Monsanto, Pioneer, Syngenta, Dow, Bayer, Basf ir DuPont. Dow jungiantis su DuPont, o Monsanto su Basf, jų telieka penki. Ir šių penkių valdoma 80% pasaulinės sėklų rinkos. 

Sėklų rinkos koncentracija lemia įvairius padarinius, taipogi siekiami konkretūs tikslai. 

„Sėklų rinkos koncentracija naikina genetinius resursus, ateities kultūrinių augalų vystymosi kapitalą. Taigi kuo mažiau veislių turima, tuo galimybės atrasti naujas veisles vis mažėja.“ – sako Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos „Biodinamika Lt“ prezidentė Rasa Čirienė. 

Apie genetinių resursų nykimą liudija ir pasaulinės Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO – Food and Agriculture Organization) atliktas tyrimas, kurio duomenimis per pastaruosius 100 metų visų žemės ūkyje naudojamų rūšių ir veislių 75% sunyko. 

Koncernų sėklų veislės kuriamos savais tikslais: „Visos sėklos parduotuvėse yra išvestos komerciniams tikslams, ekstensyviai auginti dauguma jų netinka todėl, kad jų medžiagų apykaita yra greita ir be cheminės apsaugos bei trąšų dažniausiai rezultatai būna labai prasti.“ – dalinasi žiniomis prof. Antanas Svirskis. 

Šiuos teiginius patvirtina ir randami duomenys, rodantys, kad per dešimtmetį, nuo 2000-ųjų metų, ūkininkų procentinis indėlis į žemės ūkio reikmenis (sėklas, trąšas ir pan.) išaugo 40% -30%  sėkloms ir 80% trąšoms. Atkreipiant dėmesį į trąšų sunaudojimo procentinį augimą, galima teigti, jog tuo pačiu didėja ir dirvožemio bei vandenų taršos įvairiomis cheminėmis medžiagomis mastai. 

Matant šią situaciją, imama mąstyti apie išeitis. Užsienyje vis dažniau girdisi sėklininkystės bei NVO organizacijų akcentuojamos kalbos apie bioįvairovės išsaugojimą. 

2020 m. ES planuoja įteisinti naują ekologinės žemdirbystės teisės aktą, leisiantį heterogeniškas populiacijas tiekti rinkai be registracijos, t.y. neregistruotų veislių pardavimą (sšiuo metu norint sėklas parduoti, būtina pereiti ilgą ir nemažų piniginių sumų reikalaujantį kelią įregistruojant turimų sėklų veislę). 

Europoje jau yra keletas šalių, išsprendusių  sėklų mainų klausimą. Kaip pavyzdys, kad ir mūsų artima kaimynė Latvija, kurioje kasmet laisvai organizuojami sėklų mainų renginiai. 

Ne vienoje valstybėje – tai Danijoje, Latvijoje, Austrijoje, Vokietijoje, jau įteisinta netgi mažo mastelio prekyba savo užaugintomis augalų sėklomis. 

Pirmieji žingsniai sėklų mainų bei mažo mastelio prekybos klausimais daromi ir Lietuvoje. Iniciatyvių žmonių komanda jau organizavo susitikimas su Seimo nariais bei pasiūlė augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo projektą, aiškiai ir konkrečiai apibrėžiantį galimybę žmonėms mainytis savo užaugintomis bei surinktomis sėklomis, nepriklausomai nuo galimų įstatymo interpretacijų.