Prioritetų sąrašo viršuje

Nors kai kuriems atrodytų priešingai, Vyriausybė pastebi, kokie procesai vyksta šalyje, kas turėtų būti keistina ir kas turėtų atsidurti prioritetų sąraše bei užimti pirmaujančią poziciją. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) viceministras Arūnas Gražulis, paklaustas, kaip sprendžiama problema, stengiantis išvengti žmonių koncentracijos didžiuosiuose miestuose ir ar apskritai, kas nors yra daroma, suskumba patvirtinti – „mes darome viską, kas tik įmanoma“.

„Vertėtų pradėti nuo to, kad vyriausybė yra įsirašiusi regionų plėtrą, kaip vieną iš svarbiausių prioritetų. Iš tiesų, mano žiniomis, pirmą kartą Lietuvos istorijoje yra parengtas koncepcinis vizinis dokumentas „Baltoji knyga tvariai plėtrai“. Šiuo metu mes baigiame parengti gyvenimo priemonių planą, yra vykdomos viešosios konsultacijos, kol kas dar laukiame pastabų ir komentarų“, – regionų plėtros gerinimo planu dalijasi viceministras A. Gražulis ir priduria, kad „numatytų priemonių tikslas, suderinti skirtingų institucijų turimus finansinius fondus ir priemones, kas paskatintų investicijas ir gyvenimo kokybės gerėjimą regionuose.

Viceministras aiškina, kad „Baltojoje knygoje“ esančios gairės skiria dvi regionų politikos gerinimo kryptis, kurių bus laikomasi ateinančius metus – tai ekonominio aktyvumo didinimas ir gyvenimo kokybės kėlimas.

„Numatoma visa eilė priemonių, kurios padėtų įgyvendinti šias dvi numatytas kryptis, kuriomis bus einama. Atsiranda atskirų projektų palengvinimai, įsigaliojo naujas projektas, kurį mes vadiname investicijų „greituku“ – finansinė priemonė skirta pagreitinti jau turimus savivaldybių projektus ar kitaip tariant padėti būsimiems investuotojoms, kurie norėtų investuoti tame regione, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių jiems reikia dar šiek tiek pagalbos„ – apie numatytą sprendimų plano turinį pasakoja Gražulis.

Anot pašnekovo, plane numatytomis priemonėmis, siekiama skatinti investicijų gausėjimą regionuose, tačiau ne tiesiogiai skirdama lėšų verslams, o užpildydama esamus trūkumus ir nutiesdama tiesesnį kelią link tikslo: „deja, reglamentuose numatyta, kad dėl esamų konkurencijos taisyklių, valstybės tiesioginė parama verslams yra negalima. Verslai turi konkuruoti lygiomis sąlygoms“, – pasakoja viceministras. 

Kuriama nauja sistema

Viceministras Gražulis akcentuoja, kad būtent dabar stengiamasi sukurti tvarią regioninės politikos sistemą, kurios iki šio Lietuva neturėjo. Esminius pokyčius atneš tai, kad savivaldybės ir valstybė pasiskirstys funkcijomis, ko pasėkoje darbas vyks efektyviau ir tikimasi geresnių rezultatų. Reikia suprasti, kad savivaldybės vaidmuo šioje sistemoje taps kur kas svarbesnis, kadangi tik savivaldybė gerai pažysta tam tikras teritorijas ir gali tinkamai jomis pasirūpinti. Iki šiol, anot pašnekovo, nebuvo nuoseklaus pasiskirstymo, savivaldybė sprendė klausimus, kurie yra jiems per stambūs, o vyriausybė atvirkščiai, spręsdavo klausimus, kurie yra per smulkūs ir reikalauja mažiau kompetencijų. Priimtas nutarimas – vykdyti sprendimus ir spręsti klausimus apskričių lygmeniu.

„Nuo šiol savivaldybėms priskirta Ekonominės veiklos aplinkos gerinimo funkcija. Savivaldybės tampa atsakingos, kad būtų patogiau investuoti jų teritorijose“, – aiškina VR ministras Gražulis ir priduria „būtent vienas svarbiausių darbų, kuris buvo atliktas šiais metais yra viršplaninio gyventojų pajamų mokesčio palikimas savivaldybėms. Ankščiau šios lėšos keliaudavo atgal  valstybės biudžetą, kas neskatindavo savivaldybių kurti naujas darbo vietas“.

Tiesa, tvarios ekonomikos augimo skatinimui skiriama didžioji dalis „Baltojoje knygoje“ numatytų priemonių: kuriami nauji plėtros fondai – nedidelės finansinės priemonės, tačiau, manytina, padėsiančios užpildyti trūkstamą investicijų poreikį.

Viceministras sako, kad priemonių, skatinančių regioninę plėtrą yra numatyta daug ir įvairių, kad dabar net neužtektų laiko apie visas smulkiai papasakoti, tačiau pagrindinis dėmesys yra skiriamas kelioms sritims:

 „Pirmiausia dirbama su transporto ir susisiekimo gerinimu. Savivaldybės ar vyriausybė turėtų sudaryti sąlygas, kad miesto funkcinėse zonose gyvenantys žmonės galėtų darbo vietas, sveikatos įstaigas pasiekti ne daugiau nei per valandą“, – vardija numatytas priemones Gražulis ir priduria, kad nemažiau bus kreipiamas dėmesys į nuotolinių darbo vietų kūrimą bei valstybinių įstaigų decentralizaciją, kas manoma padėtų atgaivinti regionus

Anot pašnekovo, šiais metais yra numatyta daug priemonių, kurių dėka situacija regionuose gerėtų. Tik svarbu turėti omenyje, kad poveikio iš karto nepajusime, ką tik surinktas mechanizmas pradeda įsibėgėti ir progresas bus juntamas po kelerių metų.

Viešosios erdvės gerinimas

Gyvenimo kokybės kūrimas – anot viceministro Gražulio, tai dar viena iš regioninės plėtros politikoje numatytų koncepcijų, tačiau valstybė čia turi kur kas platesnes veiklos galimybes.

Pašnekovas aiškina, kad gyvenimo kokybės kūrime, bene didžiausią vaidmenį atlieka erdvių tvarkymas ir gerinimas: „ kaip dažnai kalbama, savivaldybių veikla neapsiriboja vien „parkais ir trinkelėmis“, tiesiog tai geriausiai matosi. Teigti, kad tai kas yra išleidžiama viešųjų erdvių gerinimui, nesuteikia teigiamų pokyčių, yra neteisinga. Sukurtos viešosios erdvės generuoja žmonių judėjimą, kuris generuoja ir smulkaus verslo susidomėjimą. Pavyzdžiui,  Panevėžyje, vicemeras sako, kad atsinaujinus keliems parko dalims, policija per pastaruosius metus fiksuoja, kad dviratininkų padaugėjo bene tris kartus“, – aiškina numatytų priemonių veiksmingumą Gražulis ir prideda, kad kokybiškai sukurtos ir prižiūrėtos viešosios erdvės sudaro prielaidą kurtis „gyvajam miestui“, kada gyventojai vakarais nebeleidžia savo laiko prie televizorių, o išnaudoja laisvalaikiui miesto erdvę.

„Migrantų apklausos rodo, kad mažas atlyginimas nėra vienas iš pagrindinių rodiklių, vienas svarbesnių – nusivylimas savo gyvenama aplinka“, – konstatuoja viceministras ir tik patvirtina, kad skiriamas dėmesys gyvenamajai erdvei yra ne tik svarbus bet ir lemtingas, stengiantis išjudinti jau pradėjusius merdėti Lietuvos regionus.