°C
      2021 07 25 Sekmadienis

      ​Per karantiną išėjusius iš darbo dėl prastovų siūloma palikti be išeitinių išmokų

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      Autorius: BNS informacija
      2021-07-18 15:00:00

      Darbuotojams, nutarusiems iš darbo išeiti savo noru, jeigu jie į ilgalaikes prastovas išleidžiami dėl darbdavio kaltės, siūloma palikti galiojantį išeitinių išmokų mokėjimą, o tais atvejais, kai prastovos būtų dėl Vyriausybės paskelbtų karantinų, dabar mokamų vieno arba dviejų atlyginimų dydžio kompensacijų nebeliktų. 


      Tokią Seime Ekonomikos komiteto pirmininko konservatoriaus Kazio Starkevičiaus registruotą Darbo kodekso pataisą kritikuoja profsąjungos, o remia darbdaviai. Vieni parlamentarai mato tokių pakeitimų naudą, o kiti įsitikinę, kad valstybės remti darbdaviai turi rasti lėšų išeitinėms išmokos ir dėl to nebankrutuos.   

      Profsąjungos įspėja, kad darbuotojai tokiu atveju finansiškai nukentėtų, nes išsiųsti į prastovas, kurios gali trukti netrumpai, jau ir taip nebegauna viso atlyginimo.

      Darbdaviai sako, kad į prastovas išleistiems darbuotojams buvo mokamos subsidijos, kad nebūtų atleisti, todėl dabar jie turi solidariai prisidėti prie koronaviruso paralyžiuoto verslo atsigavimo.  

      Kai kurie parlamentarai solidarumą įsivaizduoja kitaip ir siūlo susikoncentruoti į darbo vietų išsaugojimą bei bankrotų suvaldymą. 

      Siekia neleisti piktnaudžiauti


      Pataisas, kuriomis per karantinus savo noru išėję iš darbo dėl užsitęsusių prastovų žmonės būtų palikti be išeitinių išmokų, inicijuojantis K. Starkevičius BNS tvirtino, kad suvaržymais siekiama užkirsti kelią darbuotojams piktnaudžiauti: gavę iš valstybės subsidijas, dalis jų nusiteikę keisti darbą, kad gautų išeitines išmokas.   

      „Pandemine situacija pradedama piktnaudžiauti – žmonės nenori grįžti (po prastovų – BNS) į darbą, bet nori pasinaudoti visomis galimybėmis dėl išmokų“, – teigė K. Starkevičius. 

      Jis neabejoja, kad išimtis bus naudinga darbdaviams, kuriems iš savo lėšų nebereikėtų išeitinių išmokų mokėti darbo sutartis nutraukti siekiantiems darbuotojams.  

      „Tas darbdavys per pandemiją nustekenktas – buvo uždaryti viešbučiai, maitinimo sektorius“, – svarstė K. Starkevičius, pabrėždamas, kad pataisos aktualiausios aptarnavimo sektoriui. 

      Be kita ko jis pripažino, kad nauja išeitinių išmokų mokėjimo per karantinus tvarka būtų taikoma, jeigu valstybė skelbtų naujus karantinus dėl koronaviruso ar dėl kitų priežasčių. 

      Ragina saugoti darbo vietas

      Tuo tarpu „valstietis“ Tomas Tomilinas sako, kad tokias pataisas teikti ne laikas.

      „Dabar svarbiausia išsaugoti darbo vietas, nes tuoj prasidės bankrotai, kurių bangą buvo sulaikiusi valstybės parama. Valstybė labai stipriai prisidėjo prie verslo gaivinimo, todėl reikia tam tikro solidarumo iš jo pusės“, – pataisą komentaro T. Tomilinas. 

      Socialdemokratas Algirdas Sysas teigė pataisą irgi vertinantis blogai. 

      „Bandoma spręsti problemas silpniausioje grandyje – darbuotojai ir taip nukenčia žiūrint į darbo užmokesčio vidurkius. Prastovos pinigai nėra tokie, iš kurių galima gerai išlaikyti šeimą“, – teigė A. Sysas.  

      Jis nesutinka, kad išeitinėms išmokami pinigai būtų tokio dydžio, jog darbdavys galėtų bankrutuoti. 

      Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pataisas vadina „nesąmone“.

      „Kodėl darbuotojai turi nukentėti? (...) Prastovos buvo ilgiau nei 30 dienų, o ganėtinai ilgam laikui buvo į jas išėję darbuotojai“, – priekaištavo profsąjungų lyderė.  

      I. Ruginienės teigimu, panašios iniciatyvos buvo aptariamos dar pavasarį: „Tada prašėme darbdavių pateikti piktnaudžiavimo ir piktybiškumo mastą – kiek darbuotojų piktybiškai paprašė išeitinių. Keli atvejai minėti“. 

      Problema aktuali darbdaviams

      Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pripažino, kad darbdaviams ši problema aktuali: „Žinau daug atvejų maitinimo sektoriuje“.

      Jis pabrėžė, kad pastaruoju metu skelbtos prastovos buvo ne dėl darbdavių kaltės, o juos dėl tam tikrų priežasčių valstybė privertė stabdyti veiklas, todėl ir išeitinių mokėjimo sąlygos turi būti skirtingos. 

      „Tikimės iš darbuotojo solidarumo kaip minimum, nes šios prastovos nėra klasikinės, o karantininės. Jeigu tu susirandi kitą darbą, negali tikėtis, kad dar gausi ir kompensacijas. Mes nesakome, kad jis negali išeiti iš darbo, bet jis negali iš tos situacijos užsidirbti“, – teigė A. Romanovskis.


      Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Mindaugas Lingė sako, kad pataisos svarstytinos „su įvertintos situacijos ir saugiklių galimybėmis“. 

      „Prisitaikant prie naujai iškilusios aplinkybės verta įvertinti, kaip reguliavimą būtų galima keisti užkertant kelią galimiems piktnaudžiavimams“, – tvirtino M. Lingė. 

      Pasak jo, svarstant pataisas komitete, bus išklausyti, ką šiuo klausimu mano patys darbuotojai, darbdaviai, profesinės sąjungos. 

      M. Lingė be kita ko pranešė, kad tokios išimties įteisinimui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neprieštarauja. Jo teigimu, klausimas jau yra svarstytas Trišalėje taryboje, bet bendros sutarimo nerasta.  

      Išimtys nenumatytos

      Dabar darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip 45 dienas per metus. 

      Tokiu atveju darbuotojui sumokama dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei dirbo trumpiau nei vienerius metus – vieno.

      Dabar išimtis nemokėti išeitinė išmokos, jei prastova paskelbta ne dėl darbdavio kaltės, bet dėl Vyriausybės paskelbto karantino, nėra numatyta.

      Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

      Skaityti komentarus