Šiandien asmeninę žinutę nusiunčiau Olegui Lapinui. Jį rekomenduoju tėvams, kurie nori nuolatinių konsultacijų Vilniuje. Rekomenduoju peržiūrėti jo video įrašus Mokyklos bibliotekos youtube kanale. Tikiu juo. Vis dar.

Kviečiu ir tave nusiųsti tokį ar panašų prašymą tam psichologui, lektoriui, motyvatoriui, kurį tu pažįsti.

Jei jie uždirba iš visų mūsų, tai kodėl abejingai stebi ir nesikiša? Taip, laikas - pinigai. Bet...

Blogis laimi ten, kur geri žmonės nieko nedaro...

"Prašymas tau. Nes tu esi svarbus. Laba diena. Kreipiuosi į Jus. Nors nežinau Jūsų pozicijos dėl VTAT veiklos ir Įstatymo. Tiesiog tikiu Jumis. Tėvams labai reikia pastiprinimo. VTAT skatina psichologus atlikti pilietinę pareigą ir skųsti klientus, smurtaujančius prieš vaikus, anonimiškai. Ir tai yra žiauru. Prašau išreikšti savo nuomonę tiek tėvams, tiek kolegoms. Lai tėvai jaučiasi saugūs. O kolegos lai nesijaučia dievais ir demonais. Kviečiu netylėti. Nors tema ir nepatogi.

Jau geriau prarasti visus klientus nei prarasti žmogiškumą."

Dalinkis su koučeriais, dvasiniais mokytojais ir visais, kurie daro įtaką daugiau nei vienam žmogui savo kabinete.

Nes susidaro įspūdis, kad be "Gelbėkit vaikus" ir "Vaikų linijos" bei Lino Slušnio ši tema nedomina nė vieno specialisto. Kodėl tai domina juos - viskas aišku. Kodėl nedomina kitų?

Susidaro įspūdis, kad sėdėti ir laukti yra daug patogiau nei pražioti burną.

Štai koks jis - tikrasis mūsų pilietiškumas. Bet ar tikrai?

O gal mano kolegos, kurie mokėsi prieš 20 metų mokyklose, išmoko rašyti, skaičiuoti, bet neišmoko elgtis vertybiškai?