Atslūgsta energija ir įtampa, ir tai, ko bijojau, kaip ir baigias, gerai Angela sakė, viskas, kas reikia, padaryta - migraciją prarijot net neskaitę, su Stambulu irgi atvažiuojam, Konstitucinis nepavedė, negėda buvo tada, ir dabar nebus gėda didiesiems į akis pažiūrėt, viskas gerai - na, ir kur tie jūsų miškai, kur tie šokinėtojai pro langus, kur tie daktarėliai su savo nesąmonėm, aūūū, kur jūs - nėra, išsikrovė batareikės ir tėveliams su raudonais balionais ir baltais "maikonais", ir tiems keliems rašeivoms su savo kilometriniais, juokingais reikalavimais?

Pavargot, vadinasi, tiek ten jums ir reikėjo, gerai čia man sakė – pakentėk, patylėk ir praeis, gerai aš čia viską, o nevykėlių visada buvo ir bus, jiems sriubos, makaronų, kokių nors vėliavyčių ir būtinai po priešą, o ypač nepatenkintus ištrinsim iš visur – tai apsidžiaugs, svarbiausia – nesinervinti, vakarais tegu kalba ką reikia, ir reitingai tegul visaip keičiasi, nes jūs jau pavargot, bus jums per anksti startuoti, na, viskas kontroliuojama, studijoj klausimai bus žinomi iš anksto, ne pirmas kartas, nei nepamatysim, kaip tie likę mėnesiai pralėks.

O kiek bus juoko tą rytą, kai sužinosit, kaip išsigąsit, ir kaip imsit lakstyt it kokios skruzdėlės, štai jums vėl nepavyko ir graužkit naktimis tas savo prakaitu smirdančias pagalves, sužinoję, apalpsit, ko gero, jau matau, kaip pas mane atvažiavę tiesia rankutes tie menkystos, o ir visi jūs tokie, na, dar dabar Šrekas išlindo, bet juk žinojau, menkas, apgailėtinas žmogelis, ir akys tikro maniako, moka, mat, jis angliškai – nejuokinkit, na, žino kai ką, ko nereikia, juk jau prisigrūdo prie mikrofonų ir failų, bet apie mane tai nieko, na, tikrai nieko negali būt, tegu loja, viskas patikimai ten.

Kaimas ir yra kaimas, įsivaizduoju tuos jūsų kaimus, kur nuvažiuodavau – bijosit ir žodį pasakyt, narsuoliai, na, pasiuskit, dabar visi darotės drąsūs, o kur prie manęs buvot, rankytės drėgnos iš baimės, dar dabar pamenu, specialiai priversdavau visus palaukti pusvalandį, kol išeisiu, bet vis tiek geriausia iš visko, kad jūs visi pavargot ir vėl visi tarp savęs susipjausit, kiek jau kartų tą mačiau ir vis tiek kaifas, nors šiaip tai jus myliu, kartais tikrai, kai žiūrėdavau pro langą gatvėm lekiant atgal į jūsų pilnus šaligatvius, tokie mieli, išskyrus tuos, kurie neadekvatūs, nepozityvūs, nepažangūs, aišku.

Viskas bus gerai, viskas bus labai gerai ir dėl visko kaip ir susitarta, ir jei nieko tokio – viskas bus gerai, o jie tegu visi pasiunta, tada vėl kas rytą paskaitysiu pažymas ir galvosiu, kurį pasikviest, ir dabar gal nieko neatsitiks, gal nieko nebeatsitiks, miegok, po galais, ai, gal dar reikėtų juos pagąsdinti, tai būtų smagu, reiks senukui pasakyt, kai paskambins po oninių tam savo kaime, juk yra dėl ko pagąsdinti, dar turiu išsisaugojus failų, vakar net paskaičiau, tik kas žino, ar ten dar viskas kontroliuojama, ai, tegu užsiknisa, viskas man bus gerai, dėl visko susitarta, aiškiai duota suprasti.

Svarbiausia, kad jūs pavargot, išsikvėpėt, ponai, dar bandot kažką paspurdėt, bet manęs neapgausit, ne pirmas kartas, žinau jus kaip nuluptus, atsimenu išsigandusias akis ir išbalusius, viskas man bus gerai, ir nieko nesužinosit apie tai, ką dabar pradedat rašyt, drąsuoliai, aš čia ne prie ko ir viskas man bus gerai, na, miegot, jie pavargo ir tai pabaiga, jie pavargo ir aš pavargau, bet jie nieko nebegali, aš tą jaučiu gerai, iškalbėjo viską ir dabar kartojasi, ir nieko daugiau nebebus, ryt reiks liepti pakeist patalynę, nebeilgai laukt ir visiems paskelbsiu, aš jums dar parodysiu, ir viskas man bus gerai.