1. VOKIETIJA. „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) per pastaruosius du mėnesius apklausose aplenkė kanclerio Friedricho Merzo partiją.

27 proc. „Deutschland Trend“ apklausos respondentų pareiškė palaikantys AfD, kuri pirmą kartą apklausoje užėmė pirmąją vietą. Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) valdančiojo bloko Bavarijoje reitingas per pastarąjį mėnesį sumažėjo 2 procentiniais punktais iki 24 proc.

Tik 13 % vokiečių yra patenkinti CDU/CSU ir socialdemokratų federalinių vyriausybių veikla. Žemesnis įvertinimas per visą apklausos istoriją buvo pastebėtas tik tris kartus.

Merzo, kaip kanclerio, darbui pritaria tik 16 % respondentų – tai žemiausias kada nors „DeutschlandTrend“ apklausoje užfiksuotas įvertinimas einančiam kanclerio pareigas. 69 % respondentų mano, kad Friedrichas Merzas netinka federalinio kanclerio pareigoms.

2. JUNGTINĖ KARALYSTĖ. Pralaimi ne tik Keiras Starmeris, bet visa sistema.

Pirmi rezultatai ir tendencijos Britanijos vietos rinkimuose – brutalūs tradicinėms partijoms. Didžiausias laimėtojas kol kas atrodo Reform UK, o didžiausias pralaimėtojas – valdančioji Labour Party.
Taip pat smarkiai krenta ir konservatoriai. Reform UK masiškai renka vietas Anglijos šiaurėje ir vadinamosiose „raudonosiose“ teritorijose – tradiciniuose leiboristų bastionuose.
Leiboristai jau prarado kelių tarybų kontrolę, įskaitant kai kurias simbolines teritorijas. Reform UK kai kur laimi po 15–20 mandatų vienu smūgiu ir tampa didžiausia frakcija tarybose.

Keiro Starmerio partijoje jau girdisi kalbos apie lyderystės krizę. Kai kurie leiboristų politikai viešai ragina jį trauktis. Nigelas Farageas kalba beveik triumfo tonu ir teigia, kad tai ženklas būsimiems parlamento rinkimams.
Liberalai demokratai ir žalieji taip pat stiprėja kai kuriose teritorijose, ypač pietuose ir universitetiniuose miestuose. Bendra tendencija labai aiški – Britanijos dvipartinė sistema toliau byra.
Tradicinė schema „Liberalai prieš Konservatorius“ vis labiau virsta penkių partijų chaosu: reformų partija, leiboristai, konservatoriai, Libdemai ir žalieji visi ima po dalį rinkėjų. Leiboristai praranda darbininkų rajonus, konservatoriai praranda provinciją, o protesto balsas eina Farage’ui.

Rinkėjai balsuoja ne „už“, o „prieš visus senus“. Ir tai jau nebe vienkartinis protestas po Brexit’o, o ilgalaikis persigrupavimas. Rezultatai dar ne visiškai galutiniai – skaičiavimas dar vyksta, bet jau aiški bendra kryptis ir daugmaž aiškūs tarpiniai skaičiai.

Kol kas pagal suskaičiuotas tarybas: Reform UK: apie +200 mandatų, leiboristai apie −150 mandatų, konservatoriai taip pat praranda šimtus vietų.

Prognozuojama: Reform UK gali gauti apie 1500–2200 vietų, leiboristai gali prarasti 1100–1900 tarybų narių, konservatoriai apie 500–1000.
Svarbiausi jau patvirtinti smūgiai: Leiboristai prarado kontrolę keliuose simboliniuose „raudonosios darbininkų Anglijos“ rajonuose:Tameside,Wigan,Hartlepool,Redditch,Tamworth ir kt. Reform UK kai kur tapo didžiausia tarybų frakcija ir praktiškai iš protesto partijos virsta normalia masine partija.
Pagal BBC/John Curtice modelius preliminarus nacionalinis balsų pasiskirstymas Anglijoje atrodo maždaug taip: Reform UK apie 30%+, leiboristai apie 20-keli %, konservatoriai apie 20%, liberaldemokratai apie 15%, žalieji 10% ribose.

Britanijos rinkėjas šiuo metu atrodo vienodai piktas ant visų „sistemos partijų“. Tik skirtingi regionai renkasi skirtingą protesto formą.

Tai Britanijai beveik tektoninis pokytis, nes dvi tradicinės sistemos partijos pirmą kartą atrodo nebe dominuojančios, Farage’o partija ima darbininkų klasės balsus iš leiboristų, o miestų liberalų balsus iš abiejų senų partijų ima žalieji ir Libdemai.