Viešoji įstaiga „Teisės ir demokratijos centras“ oficialiai buvo skirta teikti teisinę pagalbą Baltarusijos žmogaus teisių aukoms. Gražus tikslas. Dar gražesni pinigai: 45 000 eurų 2021 metais, beveik 100 000 eurų 2022 metais, dar daugiau kaip 100 000 eurų 2023 metais. Iš viso per trejus metus apie 246 000 eurų. Tiesiogiai Dainiui Žalimui asmeniškai išmokėta per 30 000 eurų. Metinėse ataskaitose informacija apie lėšų panaudojimą ir konkrečius rezultatus praktiškai neatsispindi. Oficialiai tai vadinama veiklos ataskaita. Faktiškai tai tuščias lapas su parašu.

Pinigai atkeliavo per VŠĮ „Paramos demokratijai fondą“, kuris 2021 metais skyrė Dainiui Žalimui pirmąjį 45 000 eurų finansavimą. Šio fondo steigėjas ir dalininkas yra VŠĮ Rytų Europos studijų centras, šiandien vadinamas Geopolitikos ir saugumo studijų centru, kuriam vadovauja Linas Kojala. 2021 metais, kai pinigai tekėjo Dainiaus Žalimo link, centrui vadovavo Vladimiras Laučius. Centro dalininkai yra Vilniaus universitetas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Valstybės institucijos finansuoja fondo steigėją, fondas finansuoja Dainių Žalimą. Grandinė trumpa, skaidrumo nė kvapo.

Dabar pažiūrėkime į personažus. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas yra ta institucija, kuri siejasi beveik su kiekvienu šios istorijos veikėju. Linas Kojala ten dėsto. Ten dėsto ir Konstantinas Andrijauskas, viešumoje nuskambėjęs dėl plakatų plėšymo incidento. Ten studijavo Aivaras Žukauskas, kuris nuo 2023 metų vadovauja tam pačiam „Paramos demokratijai fondui“, skyrusiam Dainiui Žalimui pirmąjį finansavimą. Ten studijavo ir Karolis Žukauskas, Vilniaus mero papūga ir smulkus sukčius. Ar Aivaras Žukauskas ir Karolis Žukauskas yra giminės? Dokumentai to nepatvirtina. Tačiau abu Žukauskai, abu iš to paties TSPMI, abu randa kelią į tuos pačius finansinius srautus ir institucines struktūras.

Dar vienas detalus epizodas. Dainiaus Žalimo žmona Ingrida Danėlienė, pagal jo paties VRK deklaraciją, yra Europos humanitarinio universiteto departamento vadovė. Tas pats Europos humanitarinis universitetas yra vienintelis VŠĮ „Teisės ir demokratijos centro“ steigėjas ir dalininkas. 2024 metų lapkritį, praėjus keliems mėnesiams po to, kai Dainius Žalimas vadovavimą perdavė Konstitucinio Teismo skyriaus vedėjai Airei Keturakienei, tas pats universitetas priėmė sprendimą įstaigą likviduoti. Steigėjas, kurio departamento vadovė yra direktoriaus žmona, nusprendžia traukti stogą praėjus keliems mėnesiams po išaugusio viešo dėmesio. Sutapimas, be abejo.

Dėl visos šios istorijos Baltarusijos demokratų forumo vadovas Valerijus Tsepkalo jau kreipėsi į Lietuvos FNTT, prašydamas patikrinti, ar lėšos buvo panaudotos deklaruotiems tikslams. Valerijus Tsepkalo tai formuluoja tiesiai: pasipelnyti iš Baltarusijos žmonių kančių yra nepadoru. Su juo galima nesutikti dėl daug ko, tačiau šiuo atveju klausimas pagrįstas.

Problema nėra tai, kad Dainius Žalimas dirbo Baltarusijos tematikoje. Problema yra tai, kaip šis darbas buvo organizuotas: vienas žmogus, viena įstaiga, be aiškių rezultatų, su dviejų šimtų tūkstančių eurų finansavimu, kuris atkeliavo per institucijų tinklą, kuriame visi susiję su visais per tuos pačius universitetus, fondus ir pareigybes.

Kai sistema atrodo taip, klausimas jau ne apie vieną paimtą eurą. Klausimas apie tai, kas tokią sistemą leido sukurti ir kodėl niekas jos anksčiau netikrino.

Demokratija kaip verslas geriausiai klesti ten, kur nėra užduodami klausimai.