Durnumo valdžia neįmanoma be tų, kurie viską supranta, bet tyli. Jie nėra durniai, mato, kas vyksta ir supranta, kur vedama visuomenė. Žino, kad sprendimai neteisingi, kad melas tampa norma, o kompetencija keičiama lojalumu.

Tačiau turi šeimas, vaikus, paskolas, pareigas, karjerą, reputaciją. Ir nenori problemų. Tai visiškai suprantama – kiekvienas žmogus turi teisę saugoti savo gyvenimą. Kiekvienas atskirai mano, kad jo tylėjimas nieko nepakeis ir kiekvienas atskirai yra teisus.
Tačiau visi kartu jie sudaro visuomenę, kurioje niekas nieko nebegali pakeisti. Durnumo valdžia laikosi ne tiek ant durnių pečių, kiek ant protingų žmonių tylėjimo. Ir čia juokai baigiasi, nes kyla klausimas, kas iš tikrųjų atsakingas už visuomenės nuosmukį? Tie, kurie nesupranta, ką daro?
O gal tie, kurie supranta, bet leidžia jiems tai daryti? Valstybės nežlunga dėl to, kad jose atsiranda daug durnių, kurių buvo visada. Jos pradeda silpti, kai visuomenė ir valstybė praranda gebėjimą atskirti kompetenciją nuo pasitikėjimo savimi, tiesą nuo lojalumo, o kritiką nuo priešiškumo.

Tada protingas žmogus turi apsimesti kvailesniu, kad galėtų dirbti. Sąžiningas privalo meluoti, kad išsaugotų pareigas. Drąsus priverstas tylėti, kad nebūtų paskelbtas pavojingu. Tada valdžia bijo ne klaidų, o tų, kurie jas pastebi, ir visuomenė prie viso šito pripranta.

Baisiausia, kai nieko jau nebestebina, kad durnius užima aukštas pareigas. Žmonės nebesitiki kompetencijos, nebereikalauja atsakomybės ir nebetiki, kad kas nors gali būti kitaip. Tada durnumas galutinai laimi, nes jam nebereikia gintis. Tampa normalumu, kuris yra patikimas bet kokios santvarkos pamatas.

Tik yra viena problema, kurios organizuotas durnumas negali išspręsti. Tikrovė. Galima nubalsuoti, kad du kart du yra penki ir įsteigti komisiją, kuri tai patvirtins. Galima finansuoti mokslinį tyrimą, įrodantį, kad penki yra pažangiau už keturis ir uždrausti klaidingą informaciją apie keturis.

Tačiau statant tiltą vis tiek reikės skaičiuoti teisingai. Nes tiltas, kitaip negu rinkėjas, propagandai nepasiduoda, o paprasčiausiai sugriūva. Organizuotas durnumas susiduria su savo paskutiniu priešu – realybe, kuri neturi partinės priklausomybės, nesilaiko komunikacijos strategijų ir nebijo prarasti darbo.

Bet jau pasiektas galutinis tikslas – sukurta sistema, kurioje protingai elgtis tapo nenaudinga. Tada protingas žmogus jau turi tik tris pasirinkimus. Sakyti tiesą ir rizikuoti viskuo. Meluoti ir gauti atlyginimą. Pasitraukti ir gyventi savo gyvenimą. Kokį variantą jis pasirinks?
Dauguma antrąjį arba trečiąjį. Ir čia įvyksta lūžis – sistema pradeda atrinkinėti žmones ne pagal jų gebėjimą spręsti problemas, o pagal prisitaikymą prie problemų buvimo. Kuo ilgiau tokia atranka vyksta, tuo mažiau sistemoje lieka žmonių, galinčių ją pakeisti.

Galiausiai net ir norint reformų nebelieka kam jų įgyvendinti. Visi puikiai moka organizuoti posėdžius, rengti strategijas, rašyti ataskaitas ir viešai pritarti, bet niekas nebemoka spręsti tikrų problemų. Tai momentas, kai durnumas iš valdžios savybės tampa valstybės likimu.
Ir čia iškyla dar vienas, svarbiausias ir paskutinis rimtas klausimas: ar tokia visuomenė apskritai gali pasikeisti iš vidaus? Nes kiekvieną bandymą ją taisyti vertina, tvirtina ir įgyvendina tie patys žmonės, kurių padėtis priklauso nuo to, kad niekas nepasikeistų.
Jie gali nuoširdžiai pritarti reformoms ir netgi gali būti pasirengę joms vadovauti. Su viena nedidele sąlyga – kad po reformų viskas jiems asmeniškai liktų kaip buvę. Ir tada valstybėje prasideda ypatingas, priešmirtinis laikotarpis.

Visi supranta, kad taip gyventi nebegalima. Visi sutaria, kad reikia permainų ir joms vieningai pritaria. Ir niekas nesikeičia. Nes organizuotas durnumas pagaliau pasiekė aukščiausią savo išsivystymo stadiją – išmoko net kovai su durnumu vadovauti pats.
Ir priėjus ribą atsiranda dar viena "institucija". Ant jos durų lentelė: NACIONALINIS KOVOS SU DURNUMU KOMPETENCIJŲ CENTRAS. Direktorius – šimtą kartų matytas per teliką, pavaduotojai – iš švogerių luomo. Ir visuomenė pagaliau gali ramiai atsikvėpti. Dabar jau tikrai viskas bus gerai.