Autoritarinei valdžiai dažnai pakanka, kad žmonės tylėtų ir vykdytų įsakymus. Totalitarinė valdžia nori, kad žmonės galvotų taip, kaip reikia, kartotų reikiamas formules ir patys dalyvautų sistemos palaikyme. 


Tam būtina propaganda – ne kaip priedas, o kaip pagrindinė protų valdymo technologija. Sistemos stuburas.

XX amžiuje totalitarizmas rėmėsi masinėmis medijomis – laikraščiais, radiju, kinu, vėliau atsiradusia televizija. 

Šiandien, IT sprogimo laikais, jis gali veikti be vieno centro: per nuolatinį, valdomą informacinį triukšmą, emocijų perteklių, socialinių tinklų algoritmus ir fragmentuotą tikrovę. 

Kai informacijos per daug, orientyrų per mažai, o emocijos nuolat kurstomos, atsiranda terpė, kurioje totalitarinis mąstymas gali būti formuojamas be uniformų ir paradų. 

Bet su tais pačiais principais - paprastinimu, priešo konstravimu ir realybės pakeitimu valdiškais pasakojimais.