Karas nėra likimas. Karą sukėlė žmonės. Ir tik žmonės gali jį užbaigti.

Karas - tai mirusiųjų kerštas gyviesiems.

Karas - tai žirgas, pažabojęs savo raitelį.

Karas - civilizacijos mirtis civilizacijos dėlei.

Karą sukelia turtuoliai, o žūsta ir moka vargšai.

Karas nesibaigia net tada, kai baigiasi.

Karas - tai mes.

Nėra tokio dalyko, kad karas vyksta čia - jeigu jis vyksta, tai vyksta visur.

Karas - kaip virusas, - nesustabdysi.

Karas yra neabejotinas blogis. Net teisingas karas yra blogis.
Kare reikia žudyti mums asmeniškai nieko blogo nepadariusius žmones. Žmonija negali be karo. Tikriausiai todėl, kad žmonės negali be blogio.

Taika pasiekiama tik dviem keliais - pergale arba pralaimėjimu.

Karas vienodai apmokestina visus: vyrai moka krauju, moterys - ašaromis.

Karas - tai blogis, darantis gėdą žmonių giminei.

Pergalę, pasiektą mūšyje, derėtų švęsti pagal gedulo apeigas.

Kur yra Žmogus, ten bus karas.

Karas - tai proto atsisakymas dėl principų.

Karas - tai tikrovės išniekinimas.

Karas - tai kova dėl beširdžių ir bepročių žmonių širdžių bei protų.

Karas pateisinamas tik tada, kai stabdo karą.

Karas - tai žygis po kapines.

Karas - tai kelio pabaiga, praradusiems orientaciją.

Karas - tai vyrai, virtę plienu, o moterys - pelenais.

Karas apsimoka tiems, kurie neturi ko prarasti.

Karas nelaimimas. Karas išgyvenamas.

Karas - civilizacijos mirtis.

Kare laimi ne tas, kuris yra teisus, o tas, kuris lieka gyvas.