Pirmiausia – kodėl patikslinta tik 2025 metų ataskaita? Jeigu buvo prašoma viešinti ataskaitas už 2021-2025 metus, visuomenės teisė žinoti, kaip jos pinigai buvo leidžiami ir ankstesniais metais.

Antra – ar tokį dokumentą galima vadinti tikru skaidrumu?

Eiliniam žmogui atsiversti ataskaitą ir suprasti, kas, už ką ir kiek gavo, nėra paprasta. Informacija išskaidyta, sutartys kartojasi, sumas tenka pačiam dėlioti ir skaičiuoti, o svarbiausio konteksto dažnai trūksta.

Štai matai pavardę ir sumą. Bet ką ji reiškia?
Pavyzdžiui, jei prie politologo ar komentatoriaus nurodyta suma – už ką konkrečiai sumokėta? Už vieną komentarą? Už dešimt? Už nuolatinį dalyvavimą laidose? Kodėl užsakymai kartojasi vis tiems patiems žmonėms?

Be paslaugų kiekio, laikotarpio ir aiškaus atlygio išskaidymo skaičius lentelėje visuomenei pasako tik pusę tiesos.

Dar daugiau – pati LRT perspėja, kad lentelėje kai kur nurodomos maksimalios sutarčių vertės, o sutartys gali būti ir tęstinės. Vadinasi, net paskelbus pavardes žmogus vis tiek negali paprastai atsakyti į elementarų klausimą: kiek konkrečiam asmeniui faktiškai sumokėta per metus ir už kokį konkretų darbą?

Tai skaidrumas ar skaidrumo rebusas?

Trečia – ar tikrai paviešinta viskas?
Jeigu viešasis interesas buvo pažeistas neviešinant duomenų, nepakanka pasirinkti vienus metus, papildyti lentelę pavardėmis ir paskelbti, kad klausimas išspręstas. 

Reikia atsakyti, ar pateiktas visas pirkimų vaizdas, ar matome visas sutartis, visus atsiskaitymus ir visus finansinius ryšius su žmonėmis, kurie LRT eteryje pasirodo kaip ekspertai, apžvalgininkai ar komentatoriai.
Visuomenei svarbu žinoti ne tik kas, bet ir už ką, kiek kartų, kokia faktinė suma sumokėta ir kaip tas asmuo buvo pasirinktas.

Ir pagaliau – atsakomybės klausimas.

Generalinė prokuratūra nustatė, kad LRT buvo pasirinkusi bendrą praktiką neviešinti fizinių asmenų vardų ir pavardžių, individualiai neįvertinant kiekvieno atvejo.

Kas priėmė tokį sprendimą?

Jeigu tokia tvarka buvo nustatyta generalinės direktorės lygmeniu, be LRT tarybos sprendimo, kyla labai paprastas klausimas: kas suteikė teisę vienasmeniškai nuspręsti, ką visuomenė gali ir ko negali žinoti apie visuomeninio transliuotojo leidžiamus pinigus?

Ir jei prokuratūrai teko pareikalauti šį pažeidimą pašalinti – ar už neteisėta pripažintą praktiką kas nors prisiims atsakomybę?

Keistai skamba ir aiškinimas, kad LRT, „įvertinusi Generalinės prokuratūros poziciją“, pasirinko aiškiausią ir skaidriausią sprendimą.
Ne visai.
Audito komitetas kėlė klausimus. Dėl LRT išsisukinėjimo kreipėsi į prokuratūrą. Prokuratūra nustatė pažeidimą ir pareikalavo jį pašalinti. Tik tada atsirado pavardės.

Todėl nereikėtų priverstinio viešumo pervadinti savanoriška skaidrumo iniciatyva.

Pavardžių paskelbimas – svarbus žingsnis. Bet skaidrumas nėra šimtai lentelės eilučių, kurias žmogus pats turi sumuoti ir spėlioti, už kiek komentarų ar laidų buvo sumokėta. Neatmestinas ir variantas, kad gerai žinomų pavardžių, kurių nematome šioje ataskaitoje, paslaugos perkamos per juridinį asmenį.

Tikras skaidrumas yra tada, kai visuomenei nereikia būti nei auditoriumi, nei buhalteriu, nei detektyvu, kad suprastų, kur išleisti jos pinigai.

Todėl klausimai lieka labai konkretūs:
Kodėl tik 2025-ieji? Kur ankstesni metai? Kiek faktiškai sumokėta kiekvienam asmeniui ir už kiek konkrečių paslaugų? Ar paskelbti visi duomenys? Kas priėmė sprendimą juos slėpti? Ir kas už tą sprendimą prisiims atsakomybę?

Nes viešasis interesas apginamas ne tada, kai po ilgo spaudimo paviešinama viena lentelė.

Jis apginamas tada, kai nebelieka ko slėpti – ir nebereikia prokuratūros tam, kad visuomenė sužinotų, kur išleisti jos pačios pinigai.