Vos tik iškėlėme klausimą apie viešųjų lėšų naudojimą ir atsakomybę už jas, prasidėjo koordinuotas triukšmas. Ne diskusija, ne argumentai, o isterija, skirta vienam tikslui – supriešinti visuomenę ir užgniaužti bet kokį bandymą pareikalauti atsakomybės.

LRT vadovybė, prisidengusi „žodžio laisvės“ skydais, sąmoningai nukreipia dėmesį nuo audito išvadų. Ne nuo interpretacijų, o nuo faktų. Konservatoriai ir liberalai šią liniją klusniai palaiko. Tai nėra vertybinė laikysena – tai politinis cinizmas ir visiška nepagarba mokesčių mokėtojams.

Dabartinės opozicijos motyvai akivaizdūs. Praradę valdžią, bet kokia kaina siekia ją susigrąžinti. Ne tam, kad tarnautų valstybei, o tam, kad ir toliau nekontroliuojamai disponuotų viešaisiais finansais. Tikslas paprastas ir atviras – sukelti krizę ir išprovokuoti išankstinius rinkimus.

Bet kai į politinius procesus įsijungia specialiosios tarnybos, daugeliui kyla klausimų ir abejonių. Man – ne. Žiūrint į tai, kas vyksta, viskas tampa pakankamai aišku – klasikinis bandymas paskandinti tiesą triukšme.

Mes pajudinome širšių lizdą. Ir jis sureagavo akimirksniu. Buvo mobilizuoti visi: nuo sąmoningai klaidinamų iki politiškai angažuotų, nuo nuoširdžiai pasimetusių iki nemokamų renginių viliojamų. Jiems pasakė, kad reikia „ginti laisvą žodį“. Ir jie patikėjo. Nors realybė tokia – laisvam žodžiui šiandien Lietuvoje niekas negrasina. Grėsmė kyla tik neatskaitomybei.

Jeigu bent dalis šių žmonių sustotų ir pagalvotų, gal suprastų paprastą dalyką: valstybė, kurioje ilgus metus buvo galima švaistyti milijonus ir už tai neatsakyti, nėra nei teisinga, nei socialiai atsakinga. Mums bandant pareikalauti atsakomybės esame spaudžiami pačiais brutaliausiais metodais – melu, grasinimais, manipuliacijomis ir nukreipiamas dėmesys nuo to, kas išties svarbu – oriai senatvei, švietimui, socialinei apsaugai, kovai su skurdu valstybėje. Bet apie tai rėkti nepatogu.

Guma tempiama sąmoningai – tam, kad būtų sukelta dar didesnė destrukcija, dar labiau eskaluojama situacija. Todėl esu įsitikinęs: šią krizę reikia spręsti greitai. Aš nepalaikau sprendimo LRT įstatymo pataisų svarstymą nukelti kitiems metams - tai dovana tiems, kurie bijo atsakomybės.

Vis dėlto 2025 metų auditai jau sudėjo akcentus, nuo kurių pabėgti nepavyks. Tiek pirmojo jūrinio vėjo parko istorijoje, tiek LRT veikloje. Faktai išlindo į dienos šviesą. Lietuvos žmonės juos pamatė. Ir tai – esminis lūžis. 2026 sulauksime auditų rezultatų ir krašto apsaugos sistemoje. Pasipriešinimas milžiniškas. Metodai – patys purviniausi. Bet rankų nenuleisime. Su Jūsų palaikymu, žingsnis po žingsnio, tvarką darysime. Nes tai mūsų pareiga – ginti viešąjį interesą, o ne patogias iliuzijas.

Ir vis dėlto, nors atsakymą beveik žinau, vis tiek norisi garsiai paklausti: ar tikrai taip baigsime metus? Su pykčiu, melu ir sąmoningu kiršinimu? Ar tikrai dėl valdžios, pinigų ir įtakos galima taip ciniškai skaldyti valstybę?
Visiems, kurie mane palaikėte – nuoširdžiai ačiū.

O oponentams švenčių proga linkiu mažo stebuklo – atgauti regėjimą ir nepasiklysti patiems išgalvotoje filibusterizmo migloje.