Tai - apie vertybių sistemos, kuria buvome auginti, žlugimą.

Mes augome turėdami paprastą supratimą:
jei peržengi ribą, bus pasekmės.
Jei provokuoji, įžeidi, žemini - gali gauti smūgį.
Ne todėl, kad smurtas yra „gerai“,
o todėl, kad kiekvienas veiksmas, turi atoveiksmį ir „svorį”.

Šiandien ši logika yra apversta.

Vienas žmogus spjauna kitam į veidą - tai sąmoningas pažeminimo ir agresijos aktas - tačiau tas, kuris sureaguoja, yra tas, kuris susiduria su rimtomis teisinėmis pasekmėmis.
Provokatorius yra saugomas.

Tai nėra progresas.
Tai - moralinė inversija.

Kai orumas, ribos ir bazinės žmogiškos reakcijos yra kriminalizuojamos,
o provokacija - ginama,
visuomenė netampa saugesnė - ji tampa silpnesnė.

Visi tai jaučia. Visi tai mato.
Tačiau beveik niekas netiki, kad dar galima ką nors pakeisti.

Tas tylus susitaikymas ir yra tikrasis visuomenės irimas.