Seime siūloma dar dešimtmečiui pratęsti specialią pelno mokesčio lengvatą jūrų laivybos bendrovėms. Jo esmė, kad pelno mokestis apskaičiuojamas pagal įstatyme nustatytus tonažo rodiklius, o ne pagal faktiškai uždirbtą pelną. Tonažo mokesčio schema yra valstybės pagalbos forma.
Tik ar kas nors pasidomėjo, kokius krovinius gabena šia lengvata besinaudojantys kai kurie laivai?
Ar tarp jų nėra rusiškos kilmės atliekų importuotojų į Lietuvą ir kitų atliekų vežėjų?
Susisiekimo viceministrė tokių duomenų nežino. Paprasta. Pelno lengvatą siūlome, bet kam ji bus taikoma, jau ne mūsų daržas.
Už tarpvalstybinių atliekų vežimo teisėtumą atsakingas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Nors praeitą savaitę Aplinkos apsaugos ministrė bandė nusikratyti atsakymo apie importuojamas rusiškas atliekas, nes, atseit, dirba tik nuo liepos mėnesio.
Tačiau statistika rėžia akį – vien per 2025 m. į Lietuvą buvo importuota 138 tūkstančiai tonų atliekų iš Rusijos. Tai nemaži 28 laivai maždaug po 5 tūkstančius tonų.
Hip, hip, valioo! Konkurencingumo vardan mokestinėmis lengvatomis remsime ir tą veiklą, kurios pasekmes paskui valstybė turės finansuoti.
Ar numatyta galimybė panaikinti lengvatą bendrovei, sistemingai pažeidžiančiai atliekų vežimo ar tarptautinių sankcijų reikalavimus? Apie tai viceministrė neužsiminė.
Susidaro įspūdis, kad valstybės valdyme kairė ranka nežino, ką daro dešinė. Nes būtent čia susikerta Susisiekimo, Aplinkos ir Finansų ministerijų atsakomybės. Viena skatina laivybą, kita suteikia mokestinę lengvatą, trečia turėtų kontroliuoti importuojamas atliekas.
O tuo tarpu Lietuva tampa Europos sąvartynu.
Skaityti komentarus