Knygos siužetas seka diplomatą Džoną Kregą, kuris tampa vergu planetoje Kossar. Šią planetą valdo dekadentiška aristokratija, kurios nuobodulys skatina seksualizuoti ir žiauriai išnaudoti žmones–vergus, įskaitant vaikus. Pasakojime nagrinėjamos vergovės, sadizmo temos, taip pat pateikiamos trikdančios scenos, kuriose Kregas dalyvauja prievartiniuose seksualiniuose veiksmuose kaip dalyje elitinių ritualų.

Dabar stabtelėkime.

Donaldas Barras – tas pats žmogus, kuris suteikė Jeffrey Epsteinui pirmąjį darbą prestižinėje Daltono mokykloje Niujorke (nepaisant to, kad Epsteinas neturėjo jokių oficialių kvalifikacijų) – parašė romaną apie vaikų seksualinę vergovę kosmose, valdomą nuobodžiaujančio elito. O planetos pavadinimas?

Kossar.
Ar tai neprimena… Chazarų?

Atsitiktinumas?

Chazarai buvo galinga viduramžių imperija, egzistavusi dabartinės Ukrainos teritorijoje. Istoriniai šaltiniai, taip pat tokie darbai kaip Arthuro Koestlerio „Tryliktoji gentis“, pasakoja, kad chazarų elitas VIII–IX amžiuje perėjo į judaizmą ne iš tikėjimo, o dėl politinio išlikimo.

Pasak vis gausėjančio tyrimų ir alternatyvių interpretacijų rinkinio, vadinamoji „chazarų mafija“ – paslėptas kraujo linijų tinklas – niekada iš tiesų neišnyko. Esą ji infiltravo pasaulines galios struktūras: finansus, žiniasklaidą, žvalgybą, religiją. Tyli aristokratija, veikianti už tautinių valstybių ir ideologijų šydo. Visada pasislėpusi atvirai matomoje vietoje.

Taigi – ar Donaldas Barras tiesiog rašė fikciją?
O gal jis kodavo atskleidimą?

Tai pasikartojantis modelis – atskleidimas per fikciją. Okultinis įsitikinimas, priskiriamas elitui, teigia: jei jie parodo, ką daro, o tu tai priimi kaip pramogą, moralinė atsakomybė perkeliama. Jie tarsi apsivalo.

Šią logiką galima įžvelgti:

• „Eyes Wide Shut“

• „The Hunger Games“

• „Utopia“ (JK)

• „The Most Dangerous Game“

• ar net realiuose elitiniuose ritualuose, pavyzdžiui, Marina Abramović „Spirit Cooking“ vakarienėse

Tai nėra vien menas ar pramoga – tai dvasinė spraga, savotiškas iškreiptas karmos išpirkimas.

Ir štai mes vėl čia: turime realią knygą, ne internetinę teoriją, aprašančią iškrypusio elito pasaulį, parašytą Billo Barro tėvo – žmogaus, kuris įdarbino Jeffrey Epsteiną elitiniame akademiniame pasaulyje. Epsteiną, kuris vėliau tapo „finansininku“ be klientų, pedofilu su saugomu tinklu ir lavonu be arešto nuotraukos ir be teisingumo.

Ar visa tai – tik iškreiptas sutapimas?
O gal „Space Relations“ buvo langas į vadinamojo elito privatų pasaulėvaizdį? Fikcionalizuota išpažintis?

Kas, jei visa ši istorija – nuo Donaldo Barro knygos, Epsteino darbo švietimo sistemoje iki sugedusios teisingumo sistemos – yra realaus pasaulio mokslinės fantastikos distopija, besislepianti visiems matant?

Ir dar vyšnia ant torto:

Epstein–Barr – tai ir tikro viruso pavadinimas (EBV), kuriuo užsikrėtę apie 90 % pasaulio gyventojų. Jis dažnai ilgus metus tūno neaktyvus.

Lygiai kaip ir tikrasis Epstein–Barr virusas – tas, kuris užkrėtė galios koridorius, slepiasi elitinėse mokyklose, karališkuosiuose rūmuose ir žvalgybos agentūrose. Visada paslėptas. Visada saugomas.

Jie mums viską pasakė per fikciją. Tyčiojosi simboliais, kol tiesa visą laiką buvo prieš akis.

Belieka tikėtis, kad sena frazė pasitvirtins: simbolizmas taps jų pražūtimi.

Šaltinis