Ar Lietuva gali miegoti ramiai? Taip. Tiesa, kartais ją pažadina perspėjimas apie oro pavojų, kartais tikras dronas praskrenda tyliai, o kartais dėl paukščių pakeliami NATO naikintuvai. Tačiau svarbiausia – nepanikuoti ir kantriai laukti naujausios oficialios versijos.

Pradėkime iš toliau. Simboliška, kad šią savaitę buvo vieno šių dienų kontekste ypač svarbaus įvykio metinės, o man teko būti šio įvykio liudininku. 2005 metų rugsėjo 15 dieną Lietuvos oro erdvę be leidimo kirto Rusijos karinių oro pajėgų naikintuvas Su-27P, pilotuojamas majoro Valerijaus Trojanovo. Lėktuvas, skridęs Kaliningrado srities link, nukrypo nuo numatyto maršruto, išnaudojo degalų atsargas ir nukrito Šakių rajone, Jotyškių kaimo apylinkėse. Pilotas katapultavosi ir liko gyvas, žmonės ant žemės nenukentėjo.

Incidentą tyrė Lietuvos sudaryta tarpžinybinė komisija. Rusijos pusė į Lietuvą atsiuntė savo įgaliotą atstovą ir ekspertus – jiems buvo leista stebėti komisijos darbą avarijos vietoje bei kai kuriuos kitus tyrimo veiksmus. Mano vertinimu, tyrimas buvo atliktas greitai ir profesionaliai, be dabartinei viešajai erdvei būdingo visuomenės gąsdinimo.
Nuo to laiko prabėgo dvidešimt vieneri metai. 2026 metais Lietuvos gynybai skyrėme rekordinius 4,79 milijardo eurų, arba 5,38 procento bendrojo vidaus produkto. Tai maždaug po 1660 eurų suma atplėšta nuo kiekvieno šalies gyventojo, įskaitant kūdikius, pensininkus ir tuos, kurie vis dar ieško artimiausios neužrakintos priedangos. Už tokius pinigus žmogus pagrįstai tikisi, kad valstybė sugebės ne tik pastebėti į šalį įskrendantį objektą, bet ir pasakyti, kas tai yra.

Tačiau mūsų oro gynyba veikia subtiliau: objektas pirmiausia pamatomas, paskui apie jį nutylima, tada pastebimas kitas objektas, apie kurį perspėjami visi, o galiausiai paaiškėja, kad pirmasis greičiausiai buvo dronas, o antrasis – paukščiai.

Bet apie viską iš eilės. Eilinis cirkas ore ir žemėje prasidėjo rugsėjo 13-osios paryčiais. Apie 4.05 val. Karinių oro pajėgų radarai ties Varėna užfiksavo iš Baltarusijos pusės atskridusį objektą. Jis kirto Lietuvos teritoriją, joje išbuvo keliasdešimt minučių ir nuskrido Kaliningrado srities kryptimi.

Varėnos rajono gyventojai girdėjo dronui būdingą zvimbimą. Perlojos seniūnaitis Saulius Jočys sakė neabejojęs, kad tai buvo dronas: „Pagal garsą iškart suprasi, kadangi tas zvimbimas – su niekuo nesumaišysi drono zvimbimo.“ Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas taip pat teigė, kad greičiausiai tai buvo bepilotis orlaivis. Neatmestos žvalgybinio skrydžio ir Lietuvos reakcijos tikrinimo versijos.

Tačiau gyventojams nei geltonas, nei raudonas oro pavojus nebuvo paskelbtas. Karinių oro pajėgų vadas Antanas Matutis vėliau paaiškino: „Mes neturėjome pakankamai informacijos įvertinti, kad tai yra būtent dronas ir grėsmę keliantis objektas.“ Logika geležinė: objektas atskrenda iš Baltarusijos, kerta Lietuvą, skrenda Kaliningrado kryptimi, radarai mato jo trajektoriją, o gyventojai girdi zvimbimą, tačiau informacijos vis tiek nepakanka. Gal tai buvo naktinis autobusas Minskas–Kaliningradas, dėl nesibaigiančių kelių remontų pasirinkęs oro kelią?

Tos pačios dienos popietę radarai užfiksavo kitą objektą. Šį kartą valstybė reagavo visa jėga: Vilniuje, Vilniaus, Trakų bei Elektrėnų rajonuose paskelbtas tikėtinas oro pavojus, sustabdyti skrydžiai Vilniaus oro uoste ir pakelti NATO naikintuvai. Kariuomenė nustatė, kad tai buvo paukščių būrys.

Taigi sekmadienio oro gynybos logika atrodė paprastai: tikram dronui – žalias koridorius, į šiltuosius kraštus susiruošusiems paukščiams – greitas NATO oro policijos atsakas. Kariuomenė paaiškino, kad paukščių ir bepiločių orlaivių radiolokacinės žymos gali būti panašios. Ne kiekvienas XXI amžiaus radaras atskirs rusišką droną nuo lietuviškos žąsies, ypač jeigu žąsis skrenda ryžtingai, o dronas, jei jis ukrainiečių – taikiai.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pripažino, kad kariuomenės paaiškinimai jo netenkina, ir pareikalavo išsamios analizės. Ministrui kilo klausimas, kodėl apie tikėtiną droną žmonėms nepranešta, o dėl migruojančių paukščių būrio perspėjimas buvo išsiųstas. Klausimas pagrįstas, tik Lietuvoje tokie klausimai dažniausiai pradedami kelti objektui jau ramiai išskridus į Kaliningrado sritį.

Po paros valstybė vėl gavo progą parodyti, ko išmoko. Keliolika minučių po vidurnakčio, antradienio naktį Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, o vėliau ir Kauno regiono gyventojų telefonai pranešė: „Tikėtinas oro pavojus. Galimai fiksuotas dronas. Nusimatykite saugią vietą.“

Šį kartą iš Baltarusijos atskridęs dronas praskrido Lentvario ir Trakų kryptimi, pasiekė Kaišiadorių rajoną ir netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės buvo neutralizuotas. Lietuvos oro erdvėje jis išbuvo maždaug pusvalandį. Apie 00.20 val. iš Šiaulių pakilę Italijos „Eurofighter“ naikintuvai droną numušė ties Pratkūnų kaimu. Na ir kas, kad iš pradžių paskelbta, kad jis numuštas Alytaus rajone, ties Navasiolkų kaimu, ir gerokai vėliau patikslinta, kad Kaišiadorių rajone. Lietuva nedidelė, todėl keli rajonai į vieną ar kitą pusę – tik nereikšminga detalė.

Italų pilotai savo darbą atliko profesionaliai ir nelaukė, kol aparatas bus galutinai pripažintas paukščiu, meteorologiniu balionu arba, tarkime, oficialiu Baltarusijos delegacijos nariu.

3 val. 40 min. kariuomenė pranešė radusi nuolaužas ir pažadėjo su išvadomis neskubėti. Tačiau ryte ministras jau paskelbė, kad preliminariais duomenimis dronas sprogmenų neturėjo. Jis net užsiminė, jog tai galėjo būti „gynybinis dronas“, nors ir paragino neskubėti su išvadomis.

Tai buvo gražiausia visos dienos akimirka. Iš Baltarusijos be leidimo įskrido aparatas, pusvalandį skrido virš Lietuvos, priartėjo prie strategiškai svarbios Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės ir buvo numuštas NATO naikintuvo, nors ir galėjo būti gynybinis. Greičiausiai gynė Baltarusiją nuo Lietuvos oro erdvės arba skrido atlikti Kruonio elektrinės apsaugos patikrinimo.

Iš Suomijos sureagavo ir prezidentas Gitanas Nausėda: „Kai norime, galime.“ Šiuose keturiuose žodžiuose telpa visa Lietuvos valstybės valdymo filosofija, kuri leidžia suprasti, kad dažnai negalime tik todėl, kad nelabai norime. Ir dar nevisiškai aišku, kas šiuo atveju yra „mes“: droną numušė Italijos pilotai, o mes dėkojome ir aiškinomės, ar jis gynybinis. Tačiau NATO šeimoje rezultatas visada yra bendras – italai pašauna, o mes pareiškiame, kad galime.

Iki pietų oficiali versija buvo raminanti: galimai gynybinis dronas sprogmenų neturėjo. Tačiau apie 16 valandą ministras paskelbė: „Planas „Skydas“ baigtas. Galutiniais duomenimis, aptiktas sprogmuo. Išminuotojai jį neutralizavo.“

Taip dronas per vieną darbo dieną spėjo pabūti neatpažintu objektu, galimai gynybiniu aparatu, dronu be sprogmenų ir galiausiai dronu su sprogmeniu. Beliko sulaukti paaiškinimo, kad ir sprogmuo buvo gynybinis – galbūt tik gynė droną nuo išminuotojų.

Pati karinė operacija buvo sėkminga: objektas aptiktas, NATO naikintuvai pakilo, dronas sunaikintas, nuolaužos rastos, sprogmuo neutralizuotas. Italijos pilotai ir vietoje dirbę specialistai savo darbą atliko. Feljetonas savo ruožtu visada prasideda ten, kur susiduriame su mūsų valdžios ir politikų komunikacija.

Taigi, mieli Lietuvos žmonės, vos tris paras valstybė gavo visą skylėtos oro gynybos ir dar skylėtesnės oficialios komunikacijos pažintinį rinkinį: tikėtiną droną, apie kurį žmonėms nepranešta; paukščius, dėl kurių paskelbtas pavojus; dar vieną droną, kurį numušė italai; dvi jo nukritimo vietas; gynybinę paskirtį; sprogmenų nebuvimą ir galiausiai rastą sprogmenį. O nežinote, kodėl to drono nesulaikė Kasčiūno drakono dantys su visais mobilumo paketais?

Galiausiai prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo 16 dieną pranešė, kad, preliminariais duomenimis, tai buvo Rusijos naudojamo tipo „Gerbera“ dronas. Pasak prezidento, jis greičiausiai buvo skirtas Ukrainai, tačiau dėl elektroninės kovos poveikio galėjo nukrypti nuo kurso. Galutinį atsakymą dar turės pateikti drono elektronikos tyrimas.

Ir čia istorija nesibaigia: tą pačią rugsėjo 16-ąją Pasvalio rajone, Kenelių kaime esančiame miške, rastas nukritęs dronas. Apie radinį Bendrasis pagalbos centras pranešimą gavo apie 13:06 val. Įvestas planas „Skydas”. Galiausiai paaiškėjo, kad tai kontrabandininkų dronas. Baimės akys didelės. Laukiame tęsinio.

Už 4,79 milijardo eurų gavome beveik visą komplektą. Trūksta tik radaro, kuris pasakytų, kada jau galima tikėti oficialiais pranešimais. Markas Tvenas kadaise patarė: „Pirmiausia surinkite faktus, o tada galite juos iškraipyti, kiek tik panorėję.“ Mūsų oficialioji komunikacija, regis, išmoko abi šio patarimo dalis atlikti atvirkštine tvarka.