Pasakojama, kad XV amžiaus pradžioje, gerokai anksčiau už Kolumbo keliones, Kinija turėjo galingiausią pasaulyje laivyną. Mingų imperatoriaus pavedimu admirolas Zheng He 1405–1433 metais surengė septynias ekspedicijas po Indijos vandenyną. Jo laivai pasiekė Pietryčių Aziją, Indiją, Arabijos pusiasalį ir Rytų Afrikos krantus.

Laivyno dydis iki šiol apipintas legendomis. Kai kuriuose vėlyvuose šaltiniuose rašoma apie daugiau kaip šimto metrų ilgio „lobių laivus“, tačiau istorikai mano, kad didžiausi jų tikriausiai buvo maždaug 75–90 metrų ilgio. Jie vis tiek gerokai pranoko vėliau Atlanto vandenyną perplaukusią Kolumbo „Santa Mariją“. Ekspedicijose dalyvavo iki 30 tūkstančių žmonių – jūrininkų, karių, diplomatų, vertėjų, gydytojų ir amatininkų.

Tai nebuvo vien taikios pažintinės kelionės. Zheng He laivynas demonstravo Kinijos galią, kovojo su piratais ir kartais kišosi į vietinius konfliktus. Šri Lankoje kinai net paėmė į nelaisvę vietos valdovą. Tačiau jie nekūrė kolonijų, neužiminėjo svetimų žemių ir nebandė jose įtvirtinti nuolatinės Kinijos valdžios, ką vėliau darė europiečiai.

Po Zheng He mirties ekspedicijos nutrūko. Imperatoriaus dvaro pareigūnai manė, kad tolimos kelionės per brangios, o didžiausios grėsmės Kinijai kilo ne už jūrų, bet šiaurinėje sausumos sienoje. Laivai buvo neberemontuojami, dalis jų išardyta, o kai kurie kelionių dokumentai sunaikinti. Patikimų duomenų, kad vienas imperatorius būtų įsakęs iš karto sudeginti visą laivyną, nėra, nors yra pasakojama ir tokia istorija.

Kinija tuomet galėjo tęsti ekspansiją, bet pasirinko atsitraukti ir daugiau dėmesio skirti savo valstybės vystymui ir apsaugai.
Tai istorija apie civilizaciją, turėjusią milžinišką jėgą, bet dėl politinių, ekonominių ir karinių priežasčių nusprendusi jos nebenaudoti tolimuose vandenyse, o rūpintis Kinijos gerove.

O kaip elgiasi Lietuva?