Kai kurie vis dar tiki, kad baimė mus saugo. Iš tiesų ji – valdžios narkotikas.
Kadaise ji vadinosi „covid-19“, šiandien – „rusai puola“, o tarpuose „didysis atšilimas“. Mechanizmas tas pats: užversti antraštėmis, pripildyti eterį „ekspertų bezdometrų“, ir paskui sėdėti studijose su rimtu veidu aiškinant, kaip pilietis turi bijoti teisingai.
Prezidentūroje – iš aukšto ir gražaus pozicijos – raginama ramiai bijoti, bet tik tiek, kiek naudinga reitingams. Seime – baimės perteklių paverčia pataisomis ir mokesčiais. Spaudoje – kasdienė panikos dieta su „šaltiniais nenorėjusiais būti įvardytais“.
O vadinamieji meno atstovai? Vieni piešia plakatus „už karą“, kiti skaito manifestus apie meilę, bet tik tokią, kurią leidžia finansuojantis fondas.
Propaganda remiasi emocijomis, baime ir pasikartojimu, o ne faktais ar logika.
Tiesa šiuo metu nebesvarbi – svarbu, kad baimės būtų tiek, kiek reikia.
Nes kai žmonės bijo, jie neklausia. Jie tik laukia naujos antraštės.
Skaityti komentarus