Didžiausia paprastų lietuvių manipuliacija buvo ši:
kad „Ukraina - tai mes.“
Kad jų karas - kažkaip ir mūsų karas.
Kad mes jiems skolingi viską - pinigus, ginklus, pasiaukojimą.
Ne, mes niekam nieko neskolingi!
Padėti civiliams, suteikti prieglobstį, humanitarinę pagalbą - tai žmogiška.
Bet maitinti nesibaigiantį karą tarp imperijų? Tai ne patriotizmas. Tai kvailumas, kuris gali virsti savižudybe.
Lietuva - maža valstybė tarp milžinų.
Bet mes elgiamės, lyg būtume vienas iš jų.
Kol Vakarų karinis industrinis kompleksas turtėja pardavinėdami ginklus, o Rytai stiprėja stebėdami kaip mes patys deginame savo tiltus,
mes kartojame tą pačią mantrą: „Kovojame už laisvę.“
Už kieno būtent laisvę?
Nes kiekvieną kartą, kai kas nors sako „dėl mūsų saugumo“,
tai dažniausiai reiškia - „dėl kažkieno kito interesų“.
Laikas nustoti painioti propagandą su solidarumu. Ir prisiminti - mylėti savo šalį nereiškia nekęsti kitos. Tai reiškia pirmiausia rūpintis savąja.
















Skaityti komentarus