Nusprendę priimti kitą sprendimą, mes supratome, kad kažko turėsime atsisakyti, kažką prarasti. Bet kaip reikia neišprotėti, kai tas kažkas - tavo Vaikas? Kai prieš tave stoja visas sistemos aparatas, su visokiais pedofilų gelbėtojais krivickais ir skverneliai priešaky. Kai tavo paskutinė viltis paprastų žmonių palaikymas, iš kurių tą lemtingą dieną liko tik kelios dešimtys. Kas su mumis negerai, juk visi supratome, kas vyksta. Mes buvome tarp tų bailių. Dabar taip norėtųsi atsiprašyti Neringos, bet gėda, nes nuskambėję pasiteisinimai būtų šlykščiai savanaudiški.

Stiprybės, Tau Neringa.

Kodėl būtent dabar rašome šia tema?

Artėja mūsų šalies elito pasitraukimas, toks koks buvo prieš 32 metus. Tada mūsų kaimynai rado drąsos išsivalyti nuo kgb ir pedofilų klanų. O mes ne, todėl turime ką turime.

Panašu į tai, kad turėsime galimybę visi kartu padaryti tai, ko tada nepadarėme.