Nesu nei šio asmens simpatikas, nei jo sekėjas. Nepateisinu nepadorių gestų ar replikų teisme jokių asmenų atžvilgiu. Patyčios yra smerktinas elgesys išsilavinusioje visuomenėje. Tačiau nuteisti realia laisvės atėmimo bausme už nepadorų gestą ar žodį, net jei tai atlikta ir pakartotinai, yra absoliučiai nepriimtina demokratine save laikančioje valstybėje.

Minėtas asmuo, žinoma, nėra politinis kalinys, tačiau jo nuteisimas realia bausme už kelis žodžius rodo, kad teisingumas Lietuvoje imamas vykdyti pagal pavardę. Pareiškėjo arba teisiamojo. Tai labai pavojinga: ikiteisminiai tyrimai ir teismo bausmės pagal pavardes rodo prokuratūros ir teismų nepriklausomumo eroziją ir pajungimą politinei valdžiai. Šį procesą pastebime jau keletą metų. Manote, kad perdedu?

Palyginkite Celofano-Kandroto replikas su mano pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo prieš p. Šarūno Jasiukevičiaus ir jo sekėjų replikas su nuotraukomis ir nuorodomis.
Priminsiu, policija pagal mano skundą pradėjo ikiteisminį tyrimą Šarūno Jasiukevičiaus atžvilgiu, kurį prokuratūra nutraukė. Skundas aukštesniam prokurorui – atmestas. Skundas ikiteisminio tyrimo teisėjui – atmestas. Vakar pridaviau paskutinį galimą skundą šiame ikiteisminiame tyrime Vilniaus apygardos teismui.
Vienas pripažintas recidyvu – atspėkite, kuris?