Galbūt verta įsiminti šias pavardes, kad kitą kartą, einant prie balsavimo urnų, būtų apie ką pagalvoti. Būtent pagalvoti, o ne vykdyti bandos darbotvarkėje numatytą veiksmą. O ką kiti Seimo balsuotojai, nustūmę mūsų šalį į riziką virsti dykuma? Na, apie tuos, kurie lenkia nugaras prieš svetimų valstybių interesus turėdami iš to pirmines ar antrines naudas, nekalbu. Čia daugiau apie tuos, kurių galvose telpa tik dvi mintys ir ne daugiau. Dar 2022m viena iš tų dviejų minčių buvo tokia: „jei Putinas nebus nugalėtas Ukrainoje, tai puls mus“. 

Šita mintis kaip tik ir tapo visų karo kranklių nematerialiuoju turtu, kuris netrukus peraugo į materialių – tiek auksinių unitazų, tiek dešimteriopai išaugusių karo pramonės akcijų verčių pavidale. Bet paaiškėjus, kad Putinas Ukrainoje nugalėtas nebuvo (buvo nugalėtas tik mūsų Prezidentūroje), pastaroji mintis, pabrukusi uodegą, buvo priversta palikti mūsų tautos išrinktųjų galvas. Ir jos vietą užėmė kita ir ne mažiau linksma, tokia, kaip „jei turėsim masinio naikinimo ginklą, tai mūsų nepuls“. Prie šitos minties prisijungė ir dar viena, tokia, kaip „jei nebalsuosiu kaip reikia, tai mane vadins vatniku“. Ir viskas – dvi mintys ir nieko daugiau. Tik tuštuma.... Tiek politikų galvose, tiek Lietuvos ateities vizijoje. Žvelgdama į užsinorėjusių į Lietuvą atboginti masinio naikinimo ginklus (branduolinius, cheminius, biologinius) politikų portretus, kažkaip noriu prie jų pridėti, ne, ne dvispalves vėliavas, ne, ne „edukuotas vakcinuotas“ šūkį, bet geltonus narcizus. Kodėl? Ogi todėl, kad savo sekėjų tarpe turiu tokią ponią Vandą, kuri mėgsta fotkintis geltonų narcizų fone. Ir kuri man tiesiog tapo galvos, kurioje telpa tik dvi mintys, simboliu. 

Štai „papostinau“ teisininko ir signataro Egidijaus Bičkausko komentarą apie tai, kad įsigydama branduolinį ginklą, Lietuva taps pirmuoju taikiniu ir gali būti nušluota nuo žemės paviršiaus dar iki tol, kol Vašingtonas ar Briuselis kažką nuspręs. O ponia Vanda, išlindusi iš savo geltonų narcizų krūmo, tuoj pat pakomentavo: „tai tu ce nieko nesupranti“. Arba vos išgirdusi, kad nenoriu, jog prie manojo narcizų krūmo stovėtų branduolinė raketa, ponia Vanda tuoj pat padarė išvadą: „tai tu ce Putiną palaikai“. Maždaug tiek minčių telpa ir kai kurių mūsų seimūnų galvose. 

Tiesa, ponia Vanda dar kartais iškrapšto ir trečią mintį. Pavyzdžiui, pamačiusi mano atostogų prie jūros fotkę, p. Vanda visada paklausia: „tai kiek tu ce voliosiesi, eik dyrpt“. O vat iš seimūnų net ir to nesulaukiu. O jei rimtai, tai patį didžiausią pavojų matau ne iš užsienio valstybių pusės. Patį didžiausią pavojų matau iš mūsų sprendimų priėmėjų galvų, kuriose telpa tik dvi mintys. Žemas tautos sąmoningumas (juk tokie renka tokius) – štai kas yra baisiausias masinio naikinimo ginklas, deja, naikinantis ne priešus, o pačius save. 

Atboginus į Lietuvą masinio naikinimo ginklus, kurių mygtukai bus svetimų valstybių rankose, Lietuva praras nepriklausomybę. Tą, dėl kurios tiek buvo kovota... Beje, tą nepriklausomybę iškovojo žmonės, kurie ėjo prieš sistemą, kurie buvo kitokie, kuriuos sistema vadindavo išdavikais, kurie žinojo daugiau, nei leido žinoti sovietinė propaganda. Ir kurių galvose tilpo daugiau, nei dvi mintys... Belieka tikėtis, kad istorijos ratas apsisuks, o jo valdymą perims tie, kurie žino daugiau, nei žino ponia Vanda, stovinti prie savo geltonų narcizų krūmo. Todėl dar kartą kviečiu užmesti akį į žemiau pateiktą Seimo narių sąrašą.