„Partija (past. Socialdemokratų) yra įbauginta. Aš pats nustebau, žiūrėdamas į jaunuosius socialdemokratų intelektualus, kurie sako: „mes bijome“. Jeigu jie išėję į viešumą užima tam tikrą poziciją, jie yra uždaužomi. Tai yra tam tikra Lietuvos būklės diagnozė. <...>. Išsakyti alternatyvią nuomonę viešumoje dabar tampa grėsminga. <...>. Viešoji opinija šiandien paversta teroro priemone. Mes matome sutrikusius jaunus žmones, kurie nori būti su tais, kurie yra mylimi, o ne mušami. O drąsos išeiti ir ginti savo poziciją jie pristinga.“

Didžiausiu Lietuvos pažeminimu D. Kuolys vadina situaciją, kuomet padaroma dirbtinė politologė, kuri kalba visų politologų balsu:

„Rima Urbonaitė kalba niekus ir dažniausiai kalba iš pagrindinių Lietuvos tribūnų. Jeigu panagrinėtume jos diskursus, pamatytume, kiek ten yra totalių nesąmonių. Politologė, kuri gali sudirbti dviem sakiniais milžinišką ekspertų darbą to darbo nei suprasdama, nei jo išmanydama.

D. Kuolys palinkėjo socialdemokratams atrasti savo stuburą.

Tuo tarpu aš tai palinkėčiau bijantiems vilko neiti į mišką. Arba tiems, kurie nesusitvarko su savo baimėmis prieš visokias urbonaites ar kitus surogatinius politologus bei ekonomistus, palinkėčiau bent jau kol kas nelįsti į Seimą. Juk kokias vidinių konfliktų sukeliamas kančias turėtų patirti žmogus, kuris Lietuvos likimą sprendžia pasitelkdamas ne savo vidines tiesas, o bauginančius Urbonaitės vaizdinius!!!!

Na, o jeigu į Seimą taip jau norisi, tai galima bent jau paprašyti tos pačios R. Urbonaitės, kad toji pasidalintų savo viskiu, kurį kartais įkala, sakydama patriotines kalbas visokiausiuose „suneštiniuose“ baliuose, ups mitinguose. Mat jei ir jaunieji socdemai, priimdami svarbius Lietuvai sprendimus, įkaltų „padrąsinančio“ viskio, tai gal tuomet labiau dirbtų taip, kaip reikia Lietuvai, o ne kaip to nori kokia nors Urbonaitė ir už jos kyšančios konservatorių ausys.