Lietuvos ekonominė realybė šiandien bado akis. Valstybės skola auga, jos aptarnavimas netrukus peržengs milijardo eurų ribą, o demografinė kreivė negailestingai sminga žemyn. Kas laukia dirbančio žmogaus?
Tik dar didesnis krūvis, augančios kainos ir nuolatinės politikų kalbos apie tai, kaip dar labiau apmokestinti paprastą pilietį. Tačiau kol mes veržiamės diržus ir ieškome pinigų tuščiame biudžete, užsienio komerciniai bankai Lietuvoje skaičiuoja istorinius, šimtus milijonų siekiančius pelnus.
Kyla vienas esminis klausimas, kurio politikai nepatogiai vengia: kodėl vietoje naujų mokesčių įvedimo niekas rimtai nekalba apie valstybinio banko steigimą?
Lietuvos finansų sektoriuje dominuoja vos keli didieji žaidėjai (daugiausia – Švedijos kapitalo). Konkurencijos trūkumas lemia, kad Lietuvos gyventojai ir verslas už paskolas moka vienas didžiausių maržų visoje Europos Sąjungoje
Vien 2023 metais Lietuvos komerciniai bankai, pasinaudoję išaugusiomis Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanų normomis (EURIBOR), sugeneravo beveik milijardą eurų pelno. Kur nusėda šie pinigai? Didžioji dalis iškeliauja į motininius bankus užsienyje. Lietuvai lieka tik trupiniai ir sumokėtas solidarumo mokestis, kuris tėra laikinas pleistras giliai žaizdai.
Užuot ieškojusi struktūrinių būdų, kaip uždirbti pinigų valstybei, valdžia eina lengviausiu keliu – didina mokesčius ir taip mažėjančiai, senstančiai dirbančiųjų klasei.
Užuot melžę dirbantį žmogų, galėtume įdarbinti finansų sistemą valstybės labui. Valstybinio komercinio banko įsteigimas nėra jokia radikali utopija – tai pragmatiškas ekonominis žingsnis, kuris išspręstų ne vieną problemą.
Valstybinis bankas, kurio pagrindinis tikslas nebūtų godus, maksimalaus pelno siekimas akcininkams bet kokia kaina, galėtų pasiūlyti adekvačias, mažesnes palūkanas būsto ir vartojimo paskoloms. Tai priverstų pasitempti ir skandinaviškus bankus, nes atsirastų reali alternatyva.
Gautas pelnas keliautų tiesiai į skylėtą valstybės biudžetą. Šie pinigai galėtų būti tiesiogiai nukreipti mokytojų atlyginimams, kelių infrastruktūrai ar tai pačiai valstybės skolai dengti. Tai taptų tvariu pajamų šaltiniu valstybei.
Komerciniai bankai šiandien dažnai užtrenkia duris rizikingesniems smulkiems verslams ar projektams regionuose, nes jiems tai „neapsimoka“. Valstybinis bankas galėtų atlikti ir ekonomikos skatintojo vaidmenį ten, kur privatus kapitalas eiti bijo.
Kaskart prabilus apie valstybinį banką, pasipila tie patys išmokti argumentai: „valstybė yra blogas valdytojas“, „atsiras politinė korupcija ir nepotizmas“, „išdalins paskolas saviems“
Tačiau nuolatiniai gąsdinimai neefektyviu valdymu tėra puiki dūmų uždanga. Tikroji priežastis, kodėl ši idėja daugybę metų marinuojama stalčiuose, yra galingas bankų lobizmas ir politinės valios trūkumas.
Juk kur kas paprasčiau priimti dar vieną įstatymą dėl akcizų didinimo, nei stoti į akistatą su finansiniais milžinais ir sugriauti jiems itin patogų status quo.
Laikas nustoti elgtis kaip kolonijai, kuri atiduoda savo finansinius resursus užsieniečiams, o savo piliečius baudžia mokesčiais už tai, kad jie dar bando čia kurti gyvenimą.
Skaityti komentarus