Sistemines partijas, apžvalgininkus ir politologus gerokai sukrėtė istorinis „Alternative für Deutschland“ (AfD) pasirodymas Saksonijos-Anhalto žemės rinkimuose. AfD surinko net 43,8 proc. balsų, daugiau nei dvigubai aplenkė CDU (krikščionis demokratus)ir tik per žingsnį liko nuo absoliučios daugumos.
Dabar tiek Vokietijoje, tiek visoje Europoje prasidės svarstymai: ką daryti su politine jėga, kurią metų metus buvo patogu vadinti populistine, radikalia, marginalia ar prorusiška? Ar ir toliau apsimesti, kad jos nėra? O gal pagaliau pripažinti, kad už ją balsuoja ne „neteisingi žmonės“, o beveik pusė rinkimuose dalyvavusių piliečių?
Štai čia ir prasideda didysis „vertybinės politikos“ išbandymas. Kol nepatinkanti politinė jėga turi keliolika procentų, ją lengva izoliuoti, niekinti ir stumti už vadinamosios demokratinės sienos. Tačiau ką daryti, kai ji laimi rinkimus ir tampa didžiausia politine jėga?
Anksčiau ar vėliau ateina supratimas: su tais, kuriuos paskelbei populistais, radikalais ar marginalais, vis tiek gali tekti sėsti prie bendro stalo. Ne todėl, kad privalai pritarti jų pažiūroms, bet todėl, kad demokratijoje neįmanoma amžinai ignoruoti milijonų rinkėjų valios.
Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos strateginių ir saugumo partnerių. Todėl reikšmingų politinių pokyčių jos žemėse Lietuva negalės paprasčiausiai nepastebėti. Žemių valdžia nėra Vokietijos užsienio politikos formuotoja, tačiau toks rezultatas neišvengiamai keis visos šalies politinę kryptį ir diskusijų ribas.
Taigi, ar didieji „vertybininkai“ laikysis savo principų iki galo, ar jų vertybės baigsis ten, kur prasideda politinė realybė?
Skaityti komentarus