Vasario 28 dieną prasidėjęs karas tarp JAV, Izraelio ir Irano sukėlė seniai neregėtą naftos kainų šuolį pasaulio rinkose.
Šis šuolis buvo toks įspūdingas, kad kai kurių valstybių politikai, tikėdamiesi politinių dividendų, skubiai pradėjo naudoti strategines naftos atsargas, siekdami laikinai sumažinti naftos kainas. Tačiau tai - ttik laikinas sprendimas.
Pasaulyje formuojasi ir toliau gilėja naftos produktų trūkumas. Ukraina bombarduoja Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, o D. Trumpui vis dar nepavyksta pasiekti susitarimo su Iranu. Tuo pat metu vadinamasis šešėlinis naftos laivynas vis aktyviau aptarnauja Azijos rinkas.
Tai tik dalis platesnės istorijos, kuri pamažu daro neigiamą poveikį Europai. Europa išlieka priklausoma nuo naftos importo iš Rusijos, JAV ir Artimųjų Rytų. Dalis pagrindinių tiekimo srautų šiandien vis dažniau nukreipiami į Azijos rinkas.
OPEC šalių naftos gavyba pasiekė daugiametes žemumas. Jei ši tendencija išliks, rudenį gali kilti ne tik kainų, bet ir tiekimo prieinamumo klausimų.
Jungtinė Karalystė sušvelnino kai kuriuos Rusijos naftos importo apribojimus, motyvuodama energijos tiekimo saugumo poreikiais. Tuo metu naftos produktų srautai per Hormūzo sąsiaurį išlieka smarkiai sutrikdyti dėl besitęsiančio konflikto.
Remiantis „Bloomberg“ duomenimis, gegužę vienuolikos OPEC šalių naftos gavyba sumažėjo iki 16,33 mln. barelių per dieną –
- žemiausio lygio per kelis dešimtmečius.
Karas su Iranu padarė reikšmingą žalą naftos tiekimui iš Artimųjų Rytų. Hormūzo sąsiaurio veikla buvo smarkiai apribota, o tokios šalys kaip Saudo Arabija, Irakas, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Kuveitas susidūrė su eksporto bei gavybos sunkumais.
Skaityti komentarus