Anksti ryte skambutis į duris, pareigūnai, dokumentų paieška, sutartys, kelionių duomenys, įrodymai, ar tikrai „Nemuno aušra“ važinėjo po Lietuvą, kūrė skyrius, organizavo susitikimus.

Ir čia atsiranda paradoksas. Jeigu pažiūrėtume viešą erdvę, nebuvo praktiškai nė vienos dienos, kad nevažiuočiau po rajonus, neturėčiau keturių ar penkių susitikimų, nekurčiau skyrių. Viskas vieša, žmonės tai matė. Todėl kai dabar bandoma aiškinti apie galimai netinkamą automobilio naudojimą ar kelionių apskaitą, atsiranda klausimas, ar tikrai kalbame apie esmę.

Dokumentai pateikti seniai. VRK tyrimas pradėtas jau prieš daug mėnesių. Baudos skirtos, dotacijos sustabdytos, teismai vyksta. Todėl natūraliai kyla klausimas: kodėl po šešių ar septynių mėnesių staiga vėl ieškoma tų pačių dokumentų?

Dar įdomesnis klausimas, ar tokie standartai taikomi visiems vienodai.

Kai buvo „čekiukų“ istorijos pas kitų partijų politikus, koalicijos griūties klausimų nekilo. Kai istorijos palietė premjerės aplinką, valstybė nesustojo. Prezidentūra tylėjo. Politologai tylėjo. Viskas somehow buvo pateikiama kaip normalus procesas.

Tačiau kai kalba pasisuka apie „Nemuno aušrą“, staiga atsiranda jausmas, kad esi rakštis gerklėje, kurią būtina kuo greičiau pašalinti.

Vienas politologas vakar labai taikliai pasakė: jeigu „Nemuno aušra“ nuo pirmos dienos nebūtų atsidūrusi valdžioje, niekas jos taip nepultų. Ir, matyt, tame yra dalis tiesos. Kai ateini vykdyti pažadų ir pradedi liesti temas, kurios ilgai buvo neliečiamos, reakcija ateina labai greitai.

Matome auditų istorijas, matome LRT klausimus, matome istorijas dėl įvairių fondų ir finansavimo schemų. Ir visa tai vyksta vienu metu. Žinoma, klaidų gali padaryti kiekvienas žmogus. Varnelė ne ten, pavėluotas dokumentas ar netikslumas. Bet kai mėginama iš esmės paneigti realybę, kurią matė visa Lietuva, kyla klausimas, ar čia dar kalbama apie kontrolę, ar jau apie politinį procesą.

Keisčiausia visoje šitoje situacijoje buvo ne pati krata, o momentas, kai lieki be telefono, be ryšio, be galimybės net kažkam atrašyti. Tu tiesiog atjungiamas nuo pasaulio. Ir tada labai aiškiai pajauti, kiek daug šiandien žmogaus gyvenime reiškia ryšys.

Bet tuo pačiu labai aiškiai pajauti ir kitą dalyką: žmonių palaikymą.

Kai vakar vakare atgavau telefoną ir ryšį, žinučių buvo šimtai. Žmonės rašo: laikykitės, nenusileiskite, dirbkite toliau. Ir tai yra stipriausia dalis visoje šitoje istorijoje.

Todėl dirbsime toliau. Susitikimai jau suplanuoti. Palanga, Šilutė, Šilalė, Kelmė, Šiauliai. Važiuosime, kalbėsimės su žmonėmis ir darysime tai, ką darėme iki šiol.