Kai kurių Donaldo Trumpo administracijos pareigūnų pasisakymai taip pat labai iškalbingi. Buvo kalbama ne tik apie Iraną ar branduolinį kurą, bet ir apie Hormūzo sąsiaurio kontrolę. Tai reiškia, kad pagrindinis tikslas buvo ne vien branduolinė programa. Kontrolė, logistika ir energetiniai keliai šiandien tapo svarbesni už pačius ginklus.

Ir čia reikia suprasti vieną dalyką. Branduolinis ginklas šiandien nebėra vienintelis galios instrumentas. Iranas, net neturėdamas branduolinio ginklo, sugebėjo supurtyti pasaulio ekonomiką taip, kad jau antrą mėnesį niekas nežino, kaip efektyviai reaguoti.

Iranas labai aiškiai parodė, kad investicijos į naujas karines technologijas ir raketines sistemas šiandien suteikia saugumą. Balistinės raketos buvo leidžiamos iš įvairių pusių, tačiau pasaulis pamatė, kad net didžiuliai kariniai veiksmai negarantuoja strateginio rezultato.

Didžiausias pavojus dabar yra ne tai, kas jau įvyko, o tai, ką Donaldas Trumpas gali daryti toliau. Akivaizdu, kad jis taip paprastai nenusileis. Tai reiškia, kad gali būti ieškoma naujų karinių intervencijų ar provokacijų.

Pareiškimai apie tai, kad Amerika lydės laivus Hormūzo sąsiauryje, skamba absurdiškai, tačiau tuo pat metu pasaulio biržose vyksta milžiniškos manipuliacijos. Instituciniai fondai ir stambūs žaidėjai jau perskirsto kapitalą. Mano vertinimu, daugelio įmonių antrojo ketvirčio rezultatai bus labai prasti.

Dalis gamyklų buvo orientuotos į išankstinius kontraktus ir ateities užsakymus. Dabar tie kontraktai griūva. Pavyzdžiui, jeigu sustoja aliuminio ar skardinių gamyba, visa grandinė pradeda byrėti. Vasarą gėrimų pramonei reikia milžiniškų kiekių produkcijos. Jei vieni gamintojai nebegali gaminti, rinkos ieško kitų tiekėjų. O rudenį dalies pajėgumų jau gali nebereikėti.

Tas pats vyksta ir trąšų rinkoje. Trąšos buvo skirtos pavasario sezonui, tačiau jeigu jos nepanaudojamos laiku, pinigai lieka įšaldyti sandėliuose. Tai smogia visai žemės ūkio grandinei.

Japonijos bankai jau pradeda rizikingesnius veiksmus rinkose. Amerika ir instituciniai fondai masiškai investuoja į naftos gavybos technologijas, vamzdynų įrangą ir energetikos infrastruktūrą, nes supranta, kad konfliktas užsitęs.

Arabijos regione dalis infrastruktūros jau pažeista. Tai reiškia, kad reikės didžiulių investicijų pajėgumams atkurti. Galiausiai visa tai bus perkelta vartotojams. Infliacija šioje situacijoje yra praktiškai neišvengiama.

Ekonomikos augimas, apie kurį buvo kalbama anksčiau, mano vertinimu, nebeatrodo realus. Aš nebematau ženklų, kad artimiausiu metu atsigaus pieno sektorius ar žemės ūkis. Grūdų kainos ateities kontraktuose gali kilti, tačiau trąšų brangimas vis tiek smogs ūkininkams ir vartotojams.

Dar vienas labai svarbus signalas yra Donaldo Trumpo spaudimas Europai. Jis jau kalba apie Amerikos karių išvedimą iš Vokietijos. Šiuo metu ten dislokuota apie 35 tūkstančiai amerikiečių karių. Jeigu pradedamas pirmasis mažinimo etapas, tai gali būti tik pradžia.

Reikia suprasti, kad kartu su kariais iš Europos būtų išvedama ir technika, technologijos bei infrastruktūra. Europa liktų su daug didesne atsakomybe už savo saugumą.

O tai jau tiesiogiai paliestų ir Lietuvą. Jei Europa pradėtų kurti visiškai savarankišką karinį modelį, dabartinių gynybos finansavimo procentų neužtektų. Kai kurie scenarijai reikštų milžinišką išlaidų augimą, kuris valstybėms taptų labai sunkiai pakeliamas.

Amerikos skola jau pasiekė lygius, primenančius Antrojo pasaulinio karo laikotarpį. Tokiose situacijose valstybės paprastai daro du dalykus: didina mokesčius arba mažina išlaidas. Mano vertinimu, Amerika dabar bando išlaikyti savo ekonomiką silpnindama konkurentų ekonomikas ir perkeldama krizės pasekmes į Europą bei kitas rinkas.

Tai labai pavojingas laikotarpis, kuriame geopolitika jau seniai tapo svarbesnė už ekonomiką.