Dievulis, matyt, mane saugo. Nors pasikeitė koalicija, daug mūsų pradėtų darbų tęsiasi. Esu įsitikinęs, kad nemažą jų dalį pavyks užbaigti, nes daugelis projektų buvo pradėti dar mūsų Vyriausybės darbo metu. Vieni jų jau pasiekė priėmimo stadiją, kiti dar svarstomi, todėl jų kelias dar nesibaigė.

Pasikeitus situacijai, atsirado šiek tiek daugiau laiko. Tačiau, kaip ir praėjusiais metais, kaip ir užpernai, kaip ir visus pastaruosius aštuoniolika ar devyniolika metų, vasarą stengiuosi kuo daugiau laiko praleisti su žmonėmis. Tą daro ir visa „Nemuno aušros“ komanda.

Šią savaitę lankėmės Giruliuose ir Karklėje. Giruliuose susirinko daugiau žmonių, Karklėje kiek mažiau. Penktadienį vykome į Kunigiškes ir Šventąją, tačiau oras buvo itin prastas. Stiprus vėjas ir lietus padarė savo, todėl prie jūros žmonių buvo gerokai mažiau nei tikėjomės.

Nepaisant to, turėjome puikių pokalbių. Atvyko žmonių iš Druskininkų, Varėnos, Alytaus. Karklėje ir Giruliuose daugiausia sutikome žmonių iš Žemaitijos: Skuodo, Rietavo, Plungės ir aplinkinių vietovių.

Pagrindinės temos visur buvo tos pačios: saugumas ir ekonomika. Ekonominė situacija žmonėms kelia didžiausią nerimą. Net pensininkai ir senjorai sako jaučiantys, kad kainų augimas ir pragyvenimo išlaidos tampa vis sunkiau pakeliamos.

Ne vienas su šypsena komentavo naujojo premjero pažadą pensijas didinti 8 procentais. Žmonės patys priminė, kad ankstesniais metais, kai dirbo mūsų Vyriausybė, pensijos buvo padidintos 11 procentų. Tai rodo, kad žmonės puikiai prisimena konkrečius sprendimus ir juos vertina.

Dar viena tema, sukėlusi labai daug emocijų, buvo branduolinio skėčio idėja. Žmonių reakcija buvo itin kritiška. Tokį stiprų nepasitenkinimą paskutinį kartą mačiau diskusijose dėl Kapčiamiesčio poligono.

Vis dėlto pagrindinė žmonių žinutė buvo labai aiški. Jie sako, kad galima ištverti įvairius sunkumus, galima prisitaikyti prie sudėtingesnių ekonominių sąlygų, tačiau svarbiausia, kad nebūtų karo ir kad politikai su kaimyninėmis valstybėmis gebėtų kalbėtis bei ieškotų susitarimų, o ne nuolat eskaluotų konfliktus.

Kalbant apie užsienio politiką, ne vienas išreiškė palankų požiūrį į Lenkijos poziciją. Žmonės minėjo tiek prezidentą Karolį Nawrockį, tiek premjerą Donaldą Tuską. Nors jie priklauso skirtingoms politinėms stovykloms ir tarpusavyje nesutaria, daugelis mano, kad Ukrainos klausimu Lenkija gina savo nacionalinius interesus.

Įsiminė vieno jauno žmogaus, Andriaus, mintis. Jis pasakojo visada palaikęs Ukrainą, ją rėmęs ir tikėjęs jos kova. Tačiau, jo nuomone, kai kurie pastarieji Ukrainos sprendimai santykiuose su Lenkija buvo klaidingi ir sukėlė pagrįstų klausimų. Jo vertinimu, Lenkija turi teisę ginti savo istorinę poziciją.

Tokie pokalbiai parodo vieną svarbų dalyką. Žmonės domisi, seka įvykius, analizuoja informaciją ir turi savo nuomonę.

O svarbiausia, ko šiandien žmonės tikisi iš politikų, yra labai paprasta: stabilumo, ramybės ir mažiau chaoso valstybės valdyme.

Ar tai pavyks pasiekti, parodys artimiausias laikas.