Įdomiausia, kad prezidentas pasirašė LRT įstatymo pataisas, nors visa tuometinė opozicija vieningai kalbėjo apie kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Buvo aiškinama, kad būtina išsiaiškinti, ar priimtas įstatymas neprieštarauja Konstitucijai ir konstitucinei doktrinai.

Galbūt tam tikrų teisinių klausimų ten iš tiesų yra. Galbūt Konstitucinis Teismas kai kuriais aspektais net pasisakytų kritiškai. Tačiau dabar atsiranda visai kita politinė problema.

Pažiūrėkime, kas vyksta šiandien.

Iš Briuselio girdime atsargius komentarus, kad reikės laukti frakcijos sprendimo, reikės vertinti situaciją, reikės apsispręsti. Tačiau tai reiškia vieną labai paprastą dalyką: jeigu kreipimasis į Konstitucinį Teismą bus rengiamas, po juo turės pasirašyti ir tie politikai, kurie šiandien priklauso naujajai valdančiajai daugumai.

Ir tada atsiras labai nepatogūs klausimai.

Kur dingo tie, kurie stovėjo mitinguose?

Kur dingo tie, kurie kalbėjo apie žodžio laisvę?

Kur dingo tie, kurie aiškino, kad tai principinis demokratijos klausimas?

Kur jų parašai šiandien?

Būtent todėl ši istorija tampa politinės atminties testu. Kai kurie politikai savo populiarumą kūrė dalyvaudami protestuose, kritikuodami valdžią ir žadėdami principingą laikyseną. Tačiau dabar ateina momentas, kai principus reikės patvirtinti ne kalbomis, o parašais.

Ir būtent tada paaiškės, kas buvo įsitikinimai, o kas buvo tik politinė taktika.

Todėl šiandien įdomiausia stebėti ne opoziciją ir ne valdžią. Įdomiausia stebėti tuos žmones, kurie vakar garsiai kalbėjo apie laisvę, o šiandien turi nuspręsti, ar yra pasirengę savo poziciją patvirtinti konkrečiais veiksmais.

Mano vertinimu, būtent čia ir slypi visa šios istorijos esmė.

Nes anksčiau buvo teigiama, kad socialdemokratų bendradarbiavimas su „Nemuno aušra“ yra nepriimtinas dėl vertybinių priežasčių. Dabar bus įdomu pamatyti, kaip į naująją politinę realybę reaguos tie patys aktyvistai, protestų organizatoriai ir nuomonės formuotojai.

Ar bus organizuojami protestai?

Ar bus raginama nutraukti bendradarbiavimą?

Ar bus keliami tokie patys reikalavimai, kokie buvo keliami anksčiau?

Laikas parodys.

Tačiau ši istorija jau dabar tampa dar vienu pavyzdžiu, kaip sunku atskirti, kur baigiasi deklaruojamos vertybės ir kur prasideda politiniai interesai.

Nes valstybės interesas dažnai lieka antrame plane, kai pirmoje vietoje atsiduria institucijų, grupių ar įtakos centrų interesai.

Lygiai taip pat buvo ir LRT istorijoje. Viešojoje erdvėje buvo kalbama apie visuomeninį transliuotoją, demokratiją ir žodžio laisvę. Tačiau ilgainiui susidarė įspūdis, kad svarbiausiu klausimu tapo ne pati institucija, o ją supantys interesai.

Kas šioje istorijoje buvo teisus, o kas ne, galutinai parodys tik laikas.