Apie LRT esu kalbėjęs ne kartą. Esu net sulaukęs Seimo Etikos komisijos vertinimo, kad apibūdindamas tam tikras struktūras kaip lovį, kuris ginamas, pasirinkau netinkamus žodžius ir turėčiau kalbėti kultūringiau. Tačiau ta pati komisija pripažino ir kitą dalyką. Padėtis ten yra iš tiesų bauginanti. Visa tai vis labiau primena kagėbistinius laikus.
Man LRT jau seniai nebesiasocijuoja nei su laisvu žodžiu, nei su Lietuvos radiju ir televizija. Mano sąmonėje ši institucija labiau siejasi su kitomis raidėmis. KGB. O Monika Garbačiauskaitė Budrienė šiame kontekste atrodo kaip carienė, įsivaizduojanti save absoliučia valdove su neribotais įgaliojimais.
Ilgą laiką sklandė kalbos, kad LRT viduje egzistuoja nerašyti sąrašai. Kuriuos politikus galima kviesti, kurių ne. Kuriuos galima kalbinti, o kuriuos reikia ignoruoti. Buvo sakoma, kad kai kurie žurnalistai, laikomi lojalesniais vadovybei, gauna privilegiją vesti laidas ir kalbinti tinkamus politikus. Ilgą laiką tai buvo tik kalbos, be tiesioginių įrodymų. Tačiau dažnai tokios kalbos turi daugiau tiesos, nei norėtųsi pripažinti.
Ir štai ketvirtadienį priimamas sprendimas uždrausti kviesti į LRT tiesiogines laidas vienos politinės partijos lyderį, trečios pagal populiarumą partijos pirmininką. Tai jau ne užuominos ir ne gandai. Tai konkretus veiksmas. Man tai priminė tarybinius laikus, kai prie kiekvieno laikraščio sėdėdavo politiniai prižiūrėtojai, sprendžiantys, ką galima kalbinti, o ką reikia nutylėti.
Situacija tapo tokia akivaizdi, kad net patys LRT žurnalistai pradėjo viešai kelti klausimus apie savo nepriklausomumą ir moralę. Viešojoje erdvėje pasipylė komentarai, kuriuose LRT darbuotojai buvo tiesiogiai lyginami su Lukašenkos ar Putino propagandos aparatu. Tik tada vadovybė suprato, kad peržengta riba.
Sprendimas buvo formaliai atšauktas, tačiau realybėje draudimai liko galioti. Turime susirašinėjimą su kelių laidų kūrėjais, kurie bandė pakviesti partijos pirmininko pavaduotoją. Kai buvo pasakyta, kad tokiais atvejais privalu kviesti patį partijos lyderį, sekė tyla. Galiausiai buvo pranešta, kad laida apskritai nebevyks arba bus kviečiami kiti asmenys.
Tik supratus, kad skandalas neišvengiamas ir kad ši istorija nuskambės per visą Lietuvą, buvo imtasi gesinimo. Tuomet jau buvo skambinama man ir kviečiama dalyvauti laidoje. Laidoje dalyvavau, diskusija įvyko, tačiau tai nieko nekeičia iš esmės.
Visa ši istorija parodė labai aiškų dalyką. Mes užsiauginome institucinius diktatorius, kurių valdžia ilgainiui tapo savitiksle. LRT šiandien atrodo ne kaip visuomeninis transliuotojas, o kaip uždara grupuotė, veikianti sektos principu. Tai pavojinga ne tik visuomeninei, bet ir komercinei žiniasklaidai, kuri dėl neaiškių priežasčių tyli.
Ši tyla ilgainiui griaus visą žiniasklaidos ekosistemą. Sąrašų oficialiai nėra, tačiau realybėje jie egzistuoja. Ir būtent tai ši krizė atidengė iki galo.
Aukštai iškėlus žodžio laisvės vėliavą, ji buvo sutrypta visų akivaizdoje. Tai ir yra tikrasis šios istorijos nuosprendis.
Skaityti komentarus